Popiežius: prašykime Viešpatį gailestingos širdies malonės
Šios dienos Evangelijoje Jėzus priekaištauja mokiniams, kad jie nesuprato jų akivaizdoje įvykusio duonos padauginimo stebuklo. Jie sulipo į valtį ir išplaukė į kitą ežero krantą. Ir štai valtyje vėl mokiniai kalba apie duoną, kurios gali pritrūkti. „Kurgi jūs buvote, kai aš padauginau duoną ir pamaitinau kelių tūkstančių žmonių minią!“, – sako jiems Jėzus. „Kodėl gi jūs, turite akis, bet nematote? Turite ausis, bet negirdite? Kodėl kietos jūsų širdys?“
„Viešpats nori, kad būtume gailestingi. „Noriu gailestingumo, ne aukos“, – sako jis. Jei širdžiai stinga gailestingumo, ji ima stabmeldžiauti, įsivaizduoja, kad pati viską gali, eina pirmyn varoma egoizmo, tiki ideologijomis. Žinome apie keturias Jėzaus laikais buvusias ideologines grupės: fariziejus, sadukiejus, esenus ir zelotus. Tai keturios grupės žmonių, kurių širdys buvo sukietėjusios, gyveno pagal projektą, kuris nebuvo Dievo projektas. Kai širdyje nėra vietos Dievo planui, nėra vietos nė gailestingumui.“
Šios dienos Evangelijoje, kaip ir daugelyje kitų Biblijos vietų, girdime raginimą saugoti iš Dievo gautų malonių atminimą. Kai žmogaus širdis sukietėja, jis neatsimena malonių, kuriomis buvo apdovanotas. „Kai širdis sukietėja, žmogus pasidaro užmaršus. Užmirštame išganymo malonę, užmirštame, kad Dievas mus apdovanoja už dyką, be mūsų nuopelnų. Kieta širdis stumia žmogų į barnius, į karus, užsklendžia egoizme. Ji žudo kitą žmogų, nes joje nėra gailestingumo. Pati didžiausia visos išganymo naujienos žinia yra ta, kad Dievas mūsų pasigailėjo. Šiuos žodžius labai dažnai girdime Evangelijoje, tarsi koks priegiesmis jie vis ir vis kartojami: Jėzus pasigailėjo, Jėzui buvo gaila. Jėzus yra Tėvo gailestingumas. Jėzus yra Tėvo antausis širdies kietumui.“
Popiežius ragino prašyti Dievą gailestingos širdies malonės. „Kiekvieno mūsų širdyje yra kas nors kieta. Atsiminkime Viešpaties gailestingumą ir prašykime, kad jis padarytų mūsų širdis teisias ir tyras, prašykime, kad jis jose gyventų. Į kietą širdį Viešpats negali patekti. Į ideologijų užvaldytą širdį Viešpats negali patekti. Viešpats gyvena tik tose širdyse, kurios yra kaip jo širdis – gailestingose, atjaučiančiose, atvirose. Viešpats tesuteikia mums šią malonę.“ (JM / VaticanNews)
