Popiežius: tikri krikščionys eina Jėzaus nusižeminimo keliu
Išpažinti Jėzų reiškia išpažinti Jo mirtį ir prisikėlimą, o ne išpažinti: „Tu – Dievas“ ir ties tuo sustoti. „Tu atėjai dėl mūsų ir mirei dėl manęs. Prisikėlei ir duodi gyvybę. Tu mums pažadėjai atsiųsti Šventąją Dvasią, kad mus vestų.“
Išpažinti Jėzų reiškia priimti kelią, kurį Tėvas parengė jam: tai nusižeminimo kelias. Paulius laiške filipiečiams rašo, kad Tėvas pasiuntė savo Sūnų, kuris apiplėšė save, priimdamas tarno išvaizdą, jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Jei nepriimame Jėzaus nusižeminimo kelio, kurį jis pasirinko žmonijos išganymui, tada ne tik nesame krikščionys: tuomet pelnysime tai, ką Jėzus pasakė Petrui: „Eik šalin, šėtone“.
Matome daugelį geros valios krikščionių, kurie religiją supainioja su socialine gerumo ir draugystės sąvoka, taip pat daug dvasininkų, kurie sakosi einantys Jėzaus keliu, bet ieško garbės, renkasi prabangos, supasaulėjimo kelią: jie ieško ne Jėzaus, o savęs. Jie nėra krikščionys. Jie sakosi esą krikščionys, bet tokie nėra, nes nepriima Jėzaus nusižeminimo kelio. Iš Bažnyčios istorijos matyti, kad taip gyveno daug vyskupų ir daug supasaulėjusių popiežių, kuriems nusižeminimo kelias buvo svetimas ir jie nesutiko juo eiti, tai turi ir mums padėti suprasti, kad jų kelias nėra tikrasis kelias.
Nuolankumo kelias yra krikščioniško gyvenimo kelias. Kai krikščionys neseka šiuo keliu, kai vyskupai, kunigai ir popiežiai neina šiuo keliu, jie klysta. Prašykime krikščioniško nuoseklumo malonės, kad nepanaudotume krikščionybės karjerizmui. (SAK / VaticanNews)
