Pirmadienio ryto Mišios už šeimų vienybę ir meilę
„Melskimės už sergančiuosius. Galvoju apie namuose uždarytas šeimas, apie vaikus, negalinčius eiti į mokyklą, tėvus, kurie negali išeiti iš namų, nes turi laikytis karantino. Viešpats tepadeda surasti naujus būdus darniai sugyventi dabartinėmis sąlygomis, vieni kitus mylėti. Dabartinis metas tepadeda su nauju kūrybingumu stiprinti tarpusavio ryšius. Melskimės, kad šeimų narių santykiai klestėtų bendram labui.“
Šventojo Tėvo homilija: Dievo paprastumas
Šios dienos skaitiniai – iš Antrosios karalių knygos (5, 1–15) ir Evangelijos pagal Luką (4, 24–30) – kalba apie problemą, su kuria susiduria visų laikų tikintieji: žmonės nepastebi paprastų ženklų, laukia ko nors ypatingo, o kai nesulaukia – pasipiktinę nusigręžia nuo Dievo, kalbėjo popiežius. Su tokia žmonių laikysena susidūrė Jėzus Nazareto sinagogoje. „Kas jis? Kokius mokslus baigė? Kodėl gi jo, staliaus Juozapo ir Marijos sūnaus, turėtume klausyti?“, – kalbėjo pasipiktinę žmonės. Jų pyktis peraugo į smurtą, jie išsivarė Jėzų už miesto ir nedaug trūko, kad būtų nustūmę nuo kalno pakriūtės.
Panašiai į Dievo žinią reagavo ir raupsais užsikrėtęs siras Naamanas, apie kurį kalbama pirmajame skaitinyje. Jis buvo atviras, tikintis žmogus, tačiau, kai pranašas jam liepė nusiplauti Jordano upėje, jis pasipiktino. Jis manė, kad pranašas ims garsiai šauktis Dievo vardo, mels stebuklingo pagydymo, o sulaukė tik patarimo nukeliauti į Izraelio kraštą ir nusiplauti tenykštėje upėje. „Damasko upės Abana ir Parparas ar ne geresnės už visus Izraelio vandenis? Ar aš negaliu tenai nusiplauti, kad tapčiau švarus?“, – pasakė supykęs Naamanas ir nusisukęs nuėjo.
Ir Nazareto sinagogoje buvę žmonės, ir Naamanas manė, kad Dievas apsireškia tik per nepaprastus dalykus, duoda stulbinančius ženklus. Jie buvo įsitikinę, kad neįmanoma sutikti Dievo kasdieninio gyvenimo paprastume. O iš tiesų, sakė Pranciškus, Dievas kaip tik nori, kad mes jo ieškotume paprastume – namuose, kiekvienos dienos darbuose, kasdieninėje maldoje.
Popiežius prašė saugotis tos laikysenos, kurią teologai vadina „fariziejų pasipiktinimu“. Jiems nepriimtina, kad Dievas veikia paprastai, kad jam mielesnis paprastų žmonių nuolankumas. „Tai ne Dievas! Dievui negali būti mielas paprastumas! Mūsų dievas yra protingas ir galingas“, – piktinasi jie, o nuo pasipiktinimo tik žingsnis iki smurto, net iki žudymo.
Baigdamas homiliją popiežius paprašė ramiai permąstyti dvi šios dienos liturgijos Šventojo Rašto ištraukas: žmonės piktinasi, nes negali suprasti mūsų Dievo paprastumo. (JM / VaticanNews)
