Pirmadienio ryto Mišios. Už sprendimus vardan visų, o ne tik kai kurių
Homilijoje Pranciškus komentavo Evangelijos pagal Matą eilutes, kurios pasakojo apie moterų ir prisikėlusio Jėzaus susitikimą, apie žinią mokiniams, kad keliautų su Juo susitikti Galilėjoje. Evangelistas pažymi, kad tuo pat metu bendruomenės vyresnieji papirko kareivius, kad šie pameluotų, jog mokiniai pavogė Kristaus kūną.
„Šiandien Evangelija mums pateikia pasirinkimą, kiekvienos dienos pasirinkimą, kuris galioja nuo būtent tos dienos: pasirinkimą tarp džiaugsmo – Jėzaus prisikėlimo vilties – ir kapo nostalgijos“, − pažymėjo Pranciškus.
Pasak jo, moterys skuba perduoti žinią. Jos neabejoja, jos žino. Jos matė Viešpatį, palietė Jį. Taip pat matė tuščią kapą. Mokiniai, tiesa, negalėjo iš karto patikėti, manė, kad tai jų vaizduotė. Tačiau moterys neabejojo ir pradėjo tą kelią, kuris tęsiasi iki pat šiandienos: Jėzus yra prisikėlęs, yra gyvas ir tarp mūsų.
Tačiau kitiems tuščias kapas sukėlė problemų. Nepatogu gyventi, kai kapas tuščias. Geriau tai nuslėpti. Taip visada atsitinka, kai pradedame tarnauti ne Dievui, o kitam dievaičiui – pinigui. Pats Jėzus priminė, jog negalima tarnauti dviems šeimininkams: Dievui Viešpačiui ir dievui pinigui.
Evangelijoje minimi kunigai, vyresnieji, Rašto žinovai pasirinko tokį kelią: nusipirkti tylą – liudytojų tylą. Vienas iš kareivių tuoj po Jėzaus mirties išpažino, jog šis žmogus iš tiesų buvo Dievo Sūnus. Kareiviai prie tuščio kapo, sutrikę, išsigandę, pasidavė kunigų ir Rašto žinovų pasiūlymui sumokėti.
„Tai, brangūs broliai ir seserys, nėra šiaip kyšis. Tai grynas sugedimas“, – sakė popiežius. Tiesa, kad daug žmonių neišpažįsta Jėzaus, nes Jo nepažįsta, nes Jo tinkamai nepaskelbėme, ir tai mūsų kaltė. Tačiau kitais atvejais Jėzus neišpažįstamas ne dėl liudijimo trūkumo, o dėl sugedimo, dėl pinigų, dėl pirmenybės teikimo kapui. Tai velnio ir sugedimo kelias.
„Ir šiandien, prieš pandemijos pabaigą, kuri, viliamės, greitai ateis, turime tokį pat pasirinkimą: arba statysime už gyvenimą, už tautų prisikėlimą, arba už dievą pinigą, o tai reiškia sugrįžti į bado, vergovės, karų, ginklų fabrikų, vaikų be ugdymo kapą. Tai yra kapas“, − kalbėjo popiežius. – „Viešpatie, būk mūsų asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, visada padėk mums pasirinkti gerąją žinią, kuri atvira kaip horizontas, padėk pasirinkti tautų gėrį ir niekada neįkristi į dievo pinigo kapą.“
Dalyvavusiems maldoje nuotoliniu būdu popiežius suteikė eucharistinį palaiminimą, prieš tai pakvietė priimti dvasinę Komuniją:
„Mano Jėzau, tikiu, kad tu esi Švenčiausiame altoriaus Sakramente. Myliu Tave labiau už viską ir trokštu priimti Tave į savo sielą. Kadangi negaliu šią akimirką priimti Tavęs sakramentiniu būdu, ateik bent dvasiškai į mano širdį. Aš priimu Tave taip, tarsi Tu jau esi atėjęs, ir visiškai vienijuosi su Tavimi. Niekuomet neleisk man nuo Tavęs atsiskirti.“
Šv. Mišių pabaigoje popiežius sukalbėjo Velykų laikotarpiui skirtą maldą „Dangaus Karaliene“ (Regina caeli). 1742 metais popiežius Benediktas XIV įvedė tradiciją nuo šv. Velykų iki Sekminių vietoje „Viešpaties Angelo“ maldos, kurios ašis yra Jėzaus Įsikūnijimo slėpinys, kalbėti „Dangaus Karalienės“ maldą, kuri džiugiai išaukština Jėzaus Prisikėlimo slėpinį ir tuo pat metu primena Marijos vaidmenį išganymo plane.
(RK / Vatican News)
