Popiežius aukojo Mišias už vaistininkus
„Šiomis dienomis sulaukiau priekaišto, kad užmiršau padėkoti vienai žmonių grupei, atliekančiai labai svarbų darbą... Dėkojau gydytojams, slaugytojams, savanoriams, bet nepaminėjau vaistininkų. Jų darbas labai svarbus, kad žmonės sėkmingai įveiktų pandemijos krizę. Melskimės ir už juos.“
Pirmosios Velykų liturginio meto savaitės ketvirtadienio Evangelija (Lk 24, 35–48) kalba apie prisikėlusio Jėzaus pasirodymą mokiniams. Pamatę Jėzų, mokiniai negali patikėti iš džiaugsmo ir stebisi, rašo evangelistas Lukas. Būti kupiniems džiaugsmo – tai intensyviausia Dievo artumo patirtis, sakė Pranciškus Mišių homilijoje.
Tomis dienomis Jeruzalėje Jėzaus mokiniams teko išgyventi didelių sukrėtimų. Jie buvo išsigandę, nusivylę, juos kamavo abejonės. Tačiau greitai juos pasiekia stulbinanti žinia apie prisikėlimą. Petras sako matęs prisikėlusį Jėzų. Iš Emauso skubiai į Jeruzalę grįžę mokiniai tvirtina tą patį. Ir kaip tik tuo metu nustebusiems mokiniams pasirodo pats Priskėlusysis. Jie negali patikėti iš džiaugsmo. Džiaugsmas toks didelis, kad jie netiki tuo, ką mato. „Ne, negali būti!“ Džiaugsmo proveržis buvo toks didelis, kad atėmė jiems žadą.
Apie džiaugsmą, kaip palaimintą tikinčio ir Dievo malonėje gyvenančio žmogaus būseną, kalbama daugybėje Biblijos puslapių. Popiežius paminėjo vieną ankstesnį išganymo istorijos epizodą, aprašytą Nehemijo knygoje. Dievo tauta, sugrįžusi iš tremties į Jeruzalę, surado Įstatymo knygą. Kunigas Ezdaras garsiai skaitė, o žmonės klausydamiesi verkė iš džiaugsmo. Kai Dievo tauta supranta, kad Dievas yra su ja, kai žmogus supranta, kad Dievas yra jam artimas, – verkia iš džiaugsmo. Apaštalas Paulius laiške galatams patikslina, kad džiaugsmas – tai ne šiaip jausmas, emocija, patyrus ką nors labai pozityvaus, džiaugsmas – tai malonė, Šventosios Dvasios žmoguje subrandinamas vaisius. Pats Dievas mus pripildo džiaugsmo. Pranciškus paminėjo ir prieš keturis su puse dešimtmečio popiežiaus šv. Pauliaus VI paskelbtą apaštališkąjį paraginimą Evangelii nuntiandi, kuriame jis tvirtina, kad džiaugsmas yra krikščionių gyvenimo ir skelbimo varomoji jėga, o kartu ir vienas svarbiausių skiriamųjų bruožų. Tikrieji Kristaus liudytojai džiaugiasi.
Džiaugsmas, sakė Pranciškus baigdamas ketvirtadienio Mišių homiliją, – tai didžioji jėga, su kuria turime keisti pasaulį, skelbi ir liudyti Evangeliją. Džiaugsmas – tai Šventosios Dvasios malonė. Melskime jos. (JM / VaticanNews)
