Popiežius: melskimės už politikus, kad siektų visų gerovės
„Šiandien melskimės už moteris ir vyrus, kurie atlieka politikų tarnystę. Politika – tai ypatingas artimo meilės liudijimo būdas. Melskimės už visų šalių politikus, kad dabartiniu pandemijos metu siektų savo šalių, o ne partijų gerovės.“
Mišių Evangelijoje girdėjome Jėzaus pokalbį su Nikodemu. Šis vyras buvo vienas to meto žydų bendruomenės vadovų. Jis, sakė popiežius, buvo doras fariziejus, matė, kad Jėzaus asmenyje pildosi daug dalykų, apie kuriuos kalbėjo pranašai, skelbdami Mesijo atėjimą. Jis suprato, kad niekas negalėtų daryti tokių stebuklų, kokius Jėzus daro, jeigu Dievas nebūtų su juo. Jis netgi išpažino, kad Jėzus yra „atėjęs nuo Dievo kaip mokytojas“, tačiau čia ir sustojo. Nedrįso žengti toliau. Jėzus į jo išpažinimą atsakė mįslingais žodžiais apie būtinumą atgimti, apie naują gimimą iš vandens ir Dvasios. Kaip tai suprasti? Į Nikodemo abejones Jėzus atsako dar mįslingesniu Šventosios Dvasios apibūdinimu: „Vėjas pučia kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina“ ir priduria: „Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“.
Gimimas iš Dvasios – tai laisvė, sakė popiežius. Tikrai laisvas yra tas žmogus, kuris eina ten, kur jį veda Dievo Dvasia. Tikras krikščionis nesiriboja Dievo Įsakymų vykdymu. Žinoma, reikia laikytis Įsakymų, tačiau, jei tu čia sustoji, nesi geras krikščionis. Geras krikščionis eina ten, kur Šventoji Dvasia jį veda. Mes labai dažnai, kaip Nikodemas, pasiekiame tam tikrą laipsnį ir sustojame. Mums pritrūksta drąsos lemtingam žingsniui, pristingame pasitikėjimo ir neleidžiame Šventajai Dvasiai mums vadovauti. Turime atgimti, leisti, kad Šventoji Dvasia mus užvaldytų ir vestų pirmyn.
Taip gyveno pirmoji krikščionių bendruomenė, apie kurią kalba šios dienos skaitinys iš Apaštalų darbų. Aukštieji kunigai uždraudė apaštalams skelbti Kristų. Tačiau jie nesileido įbauginami. Grįžę po tardymo pas kitus mokinius, jie meldėsi: „Suteik saviesiems tarnams drąsos atvirai skelbti tavo žodį“ ir – toliau skaitome Apaštalų darbų knygoje – „jiems pasimeldus, sudrebėjo jų susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį“.
Atsidūrę sunkumuose, nežinodami, ką toliau daryti, Kristaus mokiniai meldžiasi ir jiems suteikiama Šventosios Dvasios dovana, kurios dėka jie jau nebijodami eina pirmyn ir skelbia. Tai ir yra gimimas iš Šventosios Dvasios, sakė popiežius. Ką mes turime daryti, kad šitaip atgimtume? Turime melstis. Malda atveria mūsų širdis Šventajai Dvasiai, kad jos būtų laisvos ir drąsios. (JM / VaticanNews)
