Popiežius: melskimės už senus žmonės. Jiems dabartinio meto našta sunkiausia

„Šiandien melskimės už senus žmones, ypač tuos, kurie gyvena vieni arba yra senelių namuose, atskirti nuo savo artimųjų. Jiems ši pandemija ypatingai sunki ir pavojinga. O juk jie yra mūsų šaknys, mūsų istorija. Jie mums perdavė tikėjimą, tradicijas, tėvynės meilę. Melskimės už juos, kad Viešpats būtų jiems artimas šiuo metu.“

Velykų oktavos trečiadienio Mišių pirmasis skaitinys iš Apaštalų darbų pasakoja, kaip Petras Kristaus vardu pagydė luošą žmogų. Evangelijoje kalbama apie Prisikėlusio Jėzaus susitikimą su Emauso mokiniais. Pasak popiežiaus, tai du Dievo ištikimybės žmonėms pavyzdžiai. Jis nepalieka savo žmonių, juos lydi gyvenimo keliu, per juos veikia pasaulyje. Dievas nori, kad ir mes būtume ištikimi jam, ištikimajam Dievui.

Mūsų ištikimybė – tai ne kas kita, kaip atsakas į Dievo ištikimybę. Dievas ištikimai laikosi duoto žodžio, keliauja  su savo tauta. Jis nepalieka savo žmonių, juos globoja, atnaujina ir perkuria tai, kas žmoguje sugedę. Dievo atnaujinti kūriniai yra dar nuostabesni už jų pirmykštę būseną po sukūrimo. Dievas nepavargsta rūpintis, neužmiršta nė vieno, nepalieka pasiklydusiųjų. Jis – kaip tas piemuo, kuris pamatęs, kad trūksta vienos avies, viską palieka ir skuba jos ieškoti. Dievas – tai ganytojas, kuris dėl mūsų dirba viršvalandžius. Jis – kaip tėvas, kuris vis išeina į namų prieangį ir žvalgosi, ar negrįžta paklydėlis sūnus. O kai pagaliau jo sulaukia, iš džiaugsmo kelia puotą. Dievo ištikimybė – tai džiaugsmas, tai puota, į kurią visi esame pakviesti.

Dievo ištikimybė pirmesnė už mūsų ištikimybę. Mūsų ištikimybė nekyla pati iš savęs, bet visada yra atsakas į Dievo ištikimybę. Dievas visada pirmesnis už mus. Jis – kaip migdolo žiedas, kuris pavasarį pirmas išsiskleidžia.

Būti ištikimiems Dievui – tai šlovinti jį už ištikimybę. Savąja ištikimybe atsiliepti į jo ištikimybę. (JM / VaticanNews)