Šeštadienio Mišios už laidojimo namų darbuotojus ir šv. Morkaus minėjimas
„Kartu melskime už asmenis, kurie teikia laidojimo paslaugas. Tai, ką jie daro, yra taip liūdna, jie jaučia iš labai arti pandemijos skausmą. Melskimės už juos“, – sakė popiežius Pranciškus.
Homilijoje popiežius komentavo dienos liturginį skaitinį – Evangelijos pagal Morkų paskutines eilutes: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.“ Šventasis Tėvas priminė, jog šeštadienį Bažnyčia prisimena evangelistą Morkų.
„Šiandien Bažnyčia mini šv. Morkų, vieną iš keturių evangelistų, labai artimą šv. Petrui. Morkaus Evangelija buvo parašyta pirmoji. Ji paprasta, jos stilius paprastas, suprantamas. Jei šiandien turite kiek laiko, paimkite ją į rankas ir perskaitykite. Ji nėra ilga, man patinka paprastumas, su kuriuo Morkus pasakoja apie Viešpaties gyvenimą“, – kalbėjo popiežius.
Morkus savo Evangeliją užbaigia Viešpaties siuntimu. Viešpats apsireiškė kaip Išganytojas, vienatinis Dievo Sūnus, apsireiškė visam Izraeliui, visai tautai, ypatingai artimai Viešpatį galėjo pažinti apaštalai ir mokiniai.
„Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje“. Tačiau prieš tai mokinius Jėzus pasiuntė į visą pasaulį. Tikėjimas siejasi su misija, arba tai nėra tikėjimas. Tikėjimas nėra vien man, vien mano augimui, tai gnostinė erezija. Tikėjimas visada skatina išeiti iš savęs.
„Išeiti. Tikėjimo perdavimas. Tikėjimas turi būti perduotas, pasiūlytas, ypač liudijimu: „Eikite, kad žmonės pamatytų, kaip gyvenate““, – sakė popiežius. Jis paminėjo pokalbį su kunigu iš didelio europietiško miesto, kuris pasakojo, jog jame tiek daug netikėjimo, jog ir tie, kurie save vadina krikščionimis, neturi tikėjimo. Jei jį turėtų, duotų kitiems.
Pasak popiežiaus, trūksta misionieriškumo, trūksta pamatinio įsitikinimo. „Aš esu katalikas, aš esu krikščionis“, – dažnai tai reiškia tik kultūrinę žymę, o ne tikrą tikėjimą, nes tikėjimas neišvengiamai verčia išeiti, perduoti jį kitam. Tikėjimas nėra nieko nedarymas.
„Tėve, ar norite pasakyti, kad visi turime tapti misionieriais tolimose šalyse?“. Ne, misijos kituose kraštuose yra tik dalis tikėjimo misionieriškumo, kuris visų pirma reiškia „išeiti iš savęs“, gyventi pagal tikėjimą. Tikėjimas turi būti visuomeniškas, regimas. Tuo pat metu tai neturi virsti prozelitizmu, tarsi būtume futbolo komanda arba labdaringa asociacija. Tai reiškia liudyti Dievo apsireiškimą, kad Šventoji Dvasia galėtų veikti žmonėse, liudyti tarnyste. Tarnystė yra gyvenimo būdas: skelbtis krikščionimi ir gyventi kaip pagoniui nesuderinama! „Tai nieko neįtikins. Bet jei sakysiu, kad esu krikščionis ir gyvensiu kaip krikščionis, tai patrauks. Tai yra liudijimas“, – sakė popiežius, kuris prisiminė pokalbį su studentu Lenkijoje apie tai, ką pasakyti savo bendraamžiams ateistams ir kaip juos įtikinti. Atsakymas – kalbėjimas yra paskutinis dalykas. Visų pirma reikia gyventi taip, kad kiti klaustų, – kodėl taip gyveni? Tada galima atsakyti, bet ne tam, kad įrodytum, o tam, kad perduotum lobį.
„Visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę“, – priminė popiežius apaštalo Petro patarimą iš kito dienos skaitinio. Daug kartų, pasak jo, Bažnyčios istorijoje pasitaikė prozelitinių grupių ar judėjimų, tačiau jų gyvavimas baigėsi žlugimu.
Šiandieninis Evangelijos skaitinys yra švelnus. Viešpats taip pat užtikrina, jog išeidami iš savęs galėsime daryti nuostabius dalykus. Tikėjimas nėra ideologija. Ideologiją perduoda mokytojai, o tikėjimo perdavime veikia Viešpats. Perduodami tikėjimą nesame vieni, su mumis visada yra ir Viešpats, kuris pažadėjo būti kartu kiekvieną dieną, iki laikų pabaigos.
„Melskime Viešpatį, kad mums padėtų taip gyventi tikėjimu: atvirų durų tikėjimu, skaidriu, ne prozelitišku, tačiau rodančiu – „Aš esu toks“ – ir žadinančiu žmonėms sveiką smalsumą, kad jie gautų žinią, kuri juos išgelbės“, – sakė popiežius Pranciškus. Šv. Mišių metu popiežius pakvietė priimti dvasinę Komuniją, paragino trumpai adoracijai ir suteikė eucharistinį palaiminimą tiems, kurie jose dalyvavo nuotoliniu būdu. (RK / Vatican News)
