Popiežius aukojo Mišias už slaugytojas ir slaugytojus
„Šiandien – slaugytojų diena. Paskelbiau žinią šia proga. Melskimės už slaugytojus ir slaugytojas, vyrus ir moteris, vaikinus ir merginas, kurie dirba šį darbą. Tai daugiau negu profesija – tai pašaukimas, pasiaukojimas. Viešpats juos telaimina. Dabartiniu pandemijos metu jie parodė didvyriškumo pavyzdį, kai kurie ir gyvybę paaukojo. Melskimės už slaugytojus ir slaugytojas.“
Penktosios Velykų savaitės antradienio Mišių Evangelijoje girdime Jėzaus žodžius: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis“ (Jn 14, 27). Atsisveikindamas Jėzus suteikia savo mokiniams ramybės, taikos dovaną, sakė Pranciškus pradėdamas homiliją. Tai ne ta visuotinė taika, ne karų nebuvimas, kurio visi taip trokštame, bet taika širdyje, širdies ramybė.
Viešpaties mums dovanojama vidinė ramybė skiriasi nuo vidinės ramybės, kurią žmonėms siūlo pasaulis. Pasaulio dovanojama ramybė – tai atsiribojimas nuo kitų, užsidarymas savyje. Žmogus užsidaro savo ramybėje, užsimerkia, kad nematytų, kas aplinkui dedasi, ir jaučiasi ramus ir laimingas. Tačiau iš tiesų – tai ne ramybė, o tik užmerktos akys, nejautra. Tai egoistiška ramybė. Tokia ramybė brangiai kainuoja, nes reikia ieškoti vis naujų priemonių jai palaikyti ir reikia vis iš naujo už jas sumokėti. Tokia ramybė ilgai netrunka ir neduoda jokių vaisių.
Jėzus mums dovanoja kitokią ramybę. Ji žmogaus neizoliuoja, bet priešingai – skatina eiti pas kitus, bendrauti. Jėzus mums neatlyginamai dovanoja savo ramybę. Jo ramybė vaisinga. Jo ramybė – prieš mus ir visus atvertas kelias, vedantis į dangų. Jėzaus mums dovanojama ramybė, sakė popiežius, – tai ne laikinas nusiraminimas, bet į ateitį nukreiptas projektas. Priimdami šią ramybę jau dabar pradedame gyventi naują gyvenimą su Jėzumi, kurio pilnatvė mūsų laukia danguje. „Viešpats mus teapdovanoja savo ramybe, kuri yra mūsų viltis, jos padedami tampame bendruomene, kurios nesibaigianti pilnatvė mūsų laukia danguje.“ (JM / Vatican News)
