Popiežiaus katechezė apie krikštą. Balto rūbo ir žvakės simboliai
Nuplovimas vandeniu suteikia naują gyvybę ir atkuria žmoguje Dievo norėtą šventumą, sakė popiežius. Tad jau pirmaisiais amžiais susiformavo tradicija pakrikštytuosius apvilkti baltu drabužiu, skaisčiai spindinčiu kaip iš Kristaus ir Šventosios Dvasios gauta nauja gyvybė. Baltas rūbas simboliškai išreiškia tai kas įvyko priimant krikšto sakramentą, skelbia, kad pakrikštytąjį perkeitė Dievo šlovė. Ką reiškia būti „apsivilkusiais Kristumi“ laiške kolosiečiams aiškina šv. Paulius: „Jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis” (Kol 3,12-14).
Taip pat ir apeigų metu įteikiama nuo velykinės žvakės uždegta žvakė primena kas atsitiko su žmogumi jam priimat krikštą. „Priimk Kristaus šviesą“, sako kunigas. Šie žodžiai primena, kad ne mes, bet Jėzus Kristus yra šviesa. Jis, keldamasis iš numirusių, įveikė blogio tamsybes. Mes esame kviečiami gyventi jo šviesoje. Kaip nuo velykinės žvakės uždegamos visos kitos žvakės, taip ir Kristaus meilė uždega pakrikštytųjų širdis, pripildo jas šviesos ir šilumos. Krikščionių pašaukimas – būti šviesos vaikais ir saugoti tikėjimą. Jie krikštas suteikiamas kūdikiui, šį pašaukimą vykdo tėvai ir krikšto tėvai. Jų užduotis rūpintis, kad krikšto malonės liepsna degtų vaikų širdyse, kad jie augtų tikėjime. Vaikai turi teisę į krikščionišką ugdymą. Krikščioniškas ugdymas – tai vaiko teisė, pakartojo Pranciškus.
Krikšto apeigos baigiamos „Tėve mūsų“ malda, kuri yra Dievo vaikų bendruomenės malda. Vaikai, krikštu gavę naują gyvybę, Šventosios Dvasios dovanų pilnatvę gaus priimdami Sutvirtinimo sakramentą ir dalyvaudami Eucharistijoje, išmokdami ką reiškia sakyti Dievui: „Tėve“.
Baigdamas katechezę, popiežius pakartojo prašymą, kuriuo į visą tikinčiųjų bendruomenę jis kreipsi savo apaštališkajame paraginime „Gaudete et exsultate“: „Leisk, kad krikšto malonė duotų vaisius ir padėtų tau siekti šventumo. Visada būk atviras Dievui ir visada Jį rinkis. Niekada neprarask drąsos, nes tau buvo suteikta Šventoji Dvasia, kuri viską gali. Šventumas juk ir yra Šventosios Dvasios vaisius tavo gyvenime“. (JM / VaticanNews)
