Eucharistijos logika – dalytis Kristaus dovanojama meile
Evangelija šiandien kartoja žodžius, Jėzus ištartus mokiniams per Paskutinę vakarienę: „Imkite, tai mano kūnas [...] Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį“ (Mk 14,22.24). Šio meilės testamento galia, sakė popiežius, krikščionių bendruomenė kiekvieną sekmadienį, kiekvieną dieną susiburia aplink Eucharistiją, Kristaus išganingos aukos sakramentą. Jo buvimo suburti krikščionys jį garbina ir kontempliuoja duonoje, tapusioje jo Kūnu. Kiekvieną kartą kai santūriai ir tuo pat metu iškilmingai švenčiame Eucharistiją, mes dalyvaujame Naujojo Sandoroje, sukuriančioje tobulą Dievo ir mūsų bendrystę. O dalyvaudami Sandoroje mes, nors maži ir vargani, kuriame istoriją pagal Dievo projektą.
Maitindamiesi Kristaus Kūnu ir Krauju mes tampame panašūs į Kristų, priimame jo meilę, tačiau ne tam, kad ją pavydžiai laikytumės tik sau, bet kad ja dalytumės su kitais. Tokia yra Eucharistijos logika. Eucharistijoje mes kontempliuojame Jėzų - laužomą ir dovanojamą duoną, kraują pralietą dėl mūsų išganymo. Jo artumas kaip ugnis sudegina mumyse egoizmą, panaikina polinkį dalytis su kitais tik prieš tai patiems gavus, uždega mus troškimu vienybėje su Jėzumi būti laužoma duona broliams ir už juos praliejamu krauju.
Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, tęsė Pranciškus, yra Kristaus traukos ir mūsų panašumo į jį slėpinys. Ši šventė tai ir konkrečios meilės mokykla – kantrios, pasiaukojančios, tos meilės, kurią jis paliudijo savo auka ant kryžiaus. Jis moko mus svetingumo, atvirumo visiems, kas trokšta būti suprastas, kam reikia pagalbos, padrąsinimo, kas gyvena vienas ir kitų atstumtas. Jėzaus buvimas Eucharistijoje – tai tarsi durys; durys tarp šventovės ir gatvės, tarp tikėjimo ir istorijos, tarp Dievo miesto ir žmonių miesto.
Popiežius paminėjo ir tradicinę eucharistinio pamaldumo formą – procesijas su Švenčiausiuoju sakramentu, kurios rengiamos šios šventės dieną daugelyje šalių. Popiežius sakė, kad ir jis sekmadienio vakarą aukos Devintinių Mišias ir vadovaus procesijai Ostijoje mieste – kaip popiežius palaimintasis Paulius VI prieš 50 metų.
Po su šv. Petro aikštėje sekmadienio vidudienį buvusiais tikinčiaisiais kalbėto „Viešpaties Angelo“ popiežius Pranciškus paminėjo šeštadienį Neapolyje vykusią beatifikacijos iškimę, kurios metu buvo paskelbta palaimintąją šv. Tėvo Pijaus dvasinė dukra Marija Gargani.
Šventasis Tėvas taip pat pasveikino tikinčiuosius, kurie šią dieną, birželio 3-ąją, atkeliavę į šiaurės Italijos Sotto il Monte miestelį – šv. popiežiaus Jono XXIII gimtinę – minėjo jo mirties 55 metines. Sukakties proga į šventojo popiežiaus Jono gimtąjį miestelį atgabenta urna su jo palaikais. Ši žemiškųjų palaikų „piligrimystė“, linkėjo popiežius Pranciškus, visiems teįkvepia daryti gera. (JM / VaticanNews)
