Popiežius sekmadienio vidudienį. Dievo karalystė auga, net jei mes to nematome
Pirmame palyginime Dievo karalystė prilyginta paslaptingam dirvoje pasėto grūdo augimui. Į dirvą beriama sėkla sudygsta, auga, susiformuoja varpa su naujais grūdais ir galiausiai nuimamas derlius. Visa tai vyksta nepriklausomai nuo grūdą pasėjusio žmogaus. Šiuo palyginimu Jėzus sako, kad Dievo karalystė jau yra pasaulyje, kaip dirvoje pasėtas grūdas, kad ji auga pagal savus kriterijus, kurie žmogui ne visada suprantami. Dievo karalystės augimas istorijoje nepriklauso nuo žmogaus, bet yra Dievo visagalybės ir gerumo rezultatas.
Kartais atrodo, kad istorijos įvykiai ir juose dalyvaujantys žmonės priešinasi Dievo planui. Dievas savo vaikams nori teisingumo, brolybės ir taikos, o žmonės elgiasi priešingai. Mes tokius momentus priimame kaip išbandymus, su viltimi, kad galiausiai sulauksime žadėto derliaus. „Asmeninių ir socialinių įvykių vingiuose, kurie kartais atrodo kaip vilties pralaimėjimas, turime neprarasti pasitikėjimo nematomu, bet galingu Dievo veikimu. Dėl to, tamsos ir sunkumų akimirkomis neturime nuleisti rankų, turime tvirtai tikėti, kad Dievas yra ištikimas, kad jis yra su mumis ir mus išgelbės. Atsiminkite – pakartojo popiežius - Dievas visada išgelbsti. Jis yra Gelbėtojas“.
Sekmadienio Evangelijoje Dievo karalystė taip pat palyginta su mažu garstyčios grūdeliu, iš kurio išauga didžiulis augalas. „Nelengva, - sakė popiežius, - suprasti šią Dievo nenuspėjamumo logiką. Viešpats mus kviečia juo tikėti labiau negu savo projektais, apskaičiavimais ir planais. Turime nepraleisti nė vienos mažos ar didelės progos daryti gera, turime visiems liudyti Viešpats meilę, atvirumą, gailestingumą“.
Po kartu su maldininkais kalbėto „Viešpaties Angelo“, popiežius paminėjo šeštadienį Venesueloje paskelbtą naują palaimintąją Carmen Rendíles Martínez; taip pat atkreipė visų dėmesį į ilgo karo išvargintų Jemeno gyventojų sunkumus ir paprašė melstis už taiką toje šalyje. (JM / VaticanNews)
