Ypatinga Romos vyskupo misija: siekti krikščionių vienybės
Ketvirtadienį sukanka pal. popiežiaus Pauliaus VI išrinkimo 55 metinės. Iš šiaurės Italijos kilęs Giovanni Battista Montini, Milano arkivyskupas, po popiežiaus Jono XXIII mirties 1963 metais buvo išrinktas apaštalo Petro įpėdiniu Romoje ir Visuotinės Bažnyčios vadovu.
Popiežius Paulius pratęsė pirmtako pradėtą Vatikano II Susirinkimą ir jį uždarė 1965 metais. Tuo pat metu Paulius VI pradėjo apaštališkąsias keliones į visus pasaulio žemynus. Septintoji iš devynių Pauliaus VI tarptautinių kelionių buvo kelionė į Ženevą 1969 metais birželio 10 d. Popiežius lankėsi Tarptautinėje Darbo organizacijoje jos įsteigimo penkiasdešimtmečio proga.
Popiežius Paulius VI Ženevoje 1969 m.
Vienos dienos vizito metu popiežius Paulius sveikino daug sutiktų asmenybių ir žmonių grupių, susitiko atskirai su Šveicarijos valstybės ir vyriausybės vadovais, Etiopijos imperatoriumi, šveicarais vyskupais, kurių du buvo kardinolai, aukojo Mišias Šveicarijos katalikų bendruomenei, taip pat apsilankė Pasaulinės Bažnyčių tarybos ekumeniniame centre, tapdamas pirmuoju popiežiumi peržengusiu centro slenkstį. Antrasis buvo šv. Jonas Paulius II 1984 metais.
Pirmasis popiežius apsilankęs Pasaulinėje Bažnyčių taryboje
„Kokia šio mūsų apsilankymo, prie jūsų namų slenksčio, prasmė jei ne džiugus atsiliepimas į slaptą troškimą, kuris pagal Kristaus įsakymą ir gailestingumą apibūdina visą mūsų tarnystę ir misiją?“ – sakė Paulius VI, susitikimą su Pasaulinės Bažnyčių tarybos atstovais pavadinęs „laimingu ir pranašišku įvykiu, nuo amžių laukiamos būsimos dienos aušra“.
Popiežius Paulius VI užtikrino Katalikų Bažnyčios įsipareigojimą siekti pilnutinės visų krikščionių vienybės, kurios Kristus trokšta savo Bažnyčiai, priminė, kad visi krikštytieji jau dalijasi krikščioniška brolyste, nors bendrystė tarp Bažnyčių ir krikščioniškų bendruomenių yra netobula.
Paulius VI: Ar Katalikų Bažnyčia privalėtų priklausyti Pasaulinei Bažnyčių tarybai?
Aukščiausias Kristaus troškimas, „kad pasaulis įtikėtų“ yra kartu giliausias Kristaus išganytos žmonijos poreikis, sakė Paulius VI. Jis atkreipė dėmesį į augantį bendradarbiavimą daugelyje bendro interesų sferų ir broliškai atvirai atsakė į tai, ką jis pats pavadino problemišku klausimu: ar Katalikų Bažnyčia privalėtų priklausyti Pasaulinei Bažnyčių tarybai?
Pal. Paulius VI patikino, jog „šis klausimas nėra pakankamai pribrendęs taip, kad jau būtų galima, arba reikėtų į jį atsakyti teigimai. Priklausymo tarybai klausimas tebėra hipotezės sferoje; yra rimtų teologinių ir pastoracinių priežasčių; klausimą dar reikia giliai ištyrinėti; jis įpareigoja pradėti ėjimą, tačiau sąžiningumas reikalauja pripažinti, kad šis ėjimas gali ilgai tęstis ir būti sunkus“.
„Tačiau tai nekliudo užtikrinti, kad į jus žvelgiame su ypatinga pagarba ir gilia meile. Mus veikiantis ryžtas ir principai kuriais vadovaujamės visuomet skatins su viltimi ir pastoraciniu realizmu siekti Kristaus trokštamos vienybės“, pasakė Paulius VI, pirmas popiežius prieš penkis dešimtmečius lankęsis Pasaulinėje Bažnyčių taryboje Ženevoje.
Kardinolas Koch: Ypatinga Romos vyskupo misija - siekti krikščionių vienybės
Popiežių Pranciškų, jo ir Pasaulinės Bažnyčių tarybos ekumeninėje piligrimystėje Ženevoje lydės kardinolas Kurt Koch, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, viename susitikime patikslinęs, kodėl katalikų Bažnyčia nepriklauso Pasaulinei Bažnyčių tarybai.
Kardinolas Kurt Koch: „Popiežiui pavesta ypatinga atsakomybė; jis negali būti kito svarbaus ekumeninio įrankio nariu. Jonas Paulius II daugelį kartų yra sakęs, kad Petro tarnystė yra vienybės slėpinys. Sėkmingai bendradarbiaujame, o dažnai tai svarbiau nei priklausyti Pasaulinei Bažnyčių tarybai. Reikia taip pat atsižvelgti į tai, kad Katalikų Bažnyčia skaičiais yra didesnė, tačiau pagrindinė priežastis glūdi ypatingoje Romos vyskupo misijoje siekti krikščionių vienybės“, pasakė kardinolas Kurt Koch. (SAK / Vatican News)
