Popiežius priėmė naftos pramonės vadovus ir investuotojus

„Mamona keliauja į Vatikaną diskutuoti apie klimato kaitą“, parašė žinomas finansų dienraštis „Financial Times“, kai prieš kelias dienas pasirodė diskretiškos žinios, jog birželio 8 – 9 dienomis Popiežiškosios mokslų akademijos būstinėje Vatikano soduose įvyks diskusijų seminaras, kuriame dalyvaus didžiausių pasaulyje naftos pramonės bendrovių vadovai.

„Energetinis virsmas ir rūpestis mūsų bendrais namais. Dialogas apie riziką, galimybes, iššūkius ir kelius“: taip pavadintas seminaras, kurį organizuoja Tarnavimo visapusiškai žmogaus pažangai dikasterija ir katalikiškas „Notre Dame“ universitetas JAV.

Atvyko didžiausių bendrovių vadovai

Tarp kalbėtojų seminaro programoje aptiksime didžiausio pasaulyje investicinio fondo „Black Rock“ vadovą Larry Fink. Šis investicinis fondas valdo daugiau nei 6200 milijardų dolerių turtą. (Palyginimui Lietuvos Respublikos metinis biudžetas siekia 9 milijardus eurų). Greta jo – ExxonMobil vadovas Darren Woods, British Petroleum vadovas Bob Dudley ir buvęs vadovas lordas John Browne, šiuo metu investuotojas, Eni vadovas Claudio Descalzi, 1,4 tūkstančių milijardų dolerių siekiančio Japonijos pensijų investicinių fondų vadovas Hiro Mizuno, panašaus dydžio taip vadinamojo „Naftos fondo“ Norvegijoje vadovas Yngve Slyngstad, Equinor (buvusio Statoil) vadovas Eldar Saetre. Iš viso seminare už uždarų durų dalyvavo apie penkiasdešimt asmenų. Šeštadienio, birželio 9 dienos ryte, seminaro dalyvius audiencijoje priėmė popiežius Pranciškus.

Iškastinis kuras – tarp pagrindinių klimato kaitos veiksnių

Popiežiaus enciklikoje „Laudato Sì“ rašoma (165 sk.): „Žinome, kad technologija, grįsta labai teršiančiu iškastiniu kuru – pirmiausia anglimi, bet taip pat nafta ir menkesniu mastu dujomis, – turi būti nedelsiant laipsniškai pakeista. Kol plačiai nevartojama atsinaujinanti energija, o tai jau turėtų būti pradėta daryti, leistina rinktis mažesnę blogybę ar pasitelkti laikinus sprendimus. Vis dėlto tarptautinėje bendruomenėje nepasiekta tinkamų susitarimų dėl atsakomybės tų, kuriems tenka dideli energetinės pervartos kaštai. Pastaraisiais dešimtmečiais aplinkos klausimai davė pradžią platiems viešiesiems debatams, kurie pilietinėje visuomenėje atvėrė erdves svarbioms bei dosnioms pastangoms. Politika ir pramonė reagavo lėtai, toli gražu ne taip, kaip to reikalauja pasauliniai iššūkiai. Šia prasme galima pasakyti: nors postindustrinės epochos žmonija galbūt bus prisimenama kaip neatsakingiausia istorijoje, puoselėtina viltis, jog XXI amžiaus žmoniją ateinančios kartos prisimins kaip tą, kuri dosniai ėmėsi savo didelės atsakomybės“.

Energijos „troškulys“

„Tikrai pozityvu, kad turintys svarbų vaidmenį kreipiant pasirinkimus, iniciatyvas ir investicijas energetiniame sektoriuje gali keistis nuomonėmis ir žiniomis. Dėkoju už atvykimą ir tikiuosi, kad abipusiame klausymesi galėjote gilintis ir svarstyti naujas perspektyvas“, sveikindamas savo audiencijos svečius sakė popiežius Pranciškus. Savo kalboje jis išplėtė „Laudato Sì“ įžvalgas.

Šiandieniniai milžiniški asmenų, žinių ir daiktų srautai, pasak jo, reikalauja daugiau energijos nei bet kada praeityje. Daugybė mūsų gyvenimo sričių priklauso nuo energijos ir, deja, dar daug tų, kurie neturi prieigos prie jos – virš milijardui žmonių trūksta elektros.

Štai iššūkis: užtikrinti visiems būtiną milžinišką energijos kiekį naudojant ribotus išteklius tokiu būdu, kuris negriauna gamtinės pusiausvyros ir nelemia degradavimo bei užterštumo, kurie gali smarkiai sužeisti šiandienos ir rytojaus žmoniją.

Energijos „troškulio“ patenkinimas neturi virsti žala orui, vandeniui, žemei, neturi lemti troškulio tiesiogine žodžio prasme, kaip ir socialinės atskirties. Energijos gavimo mūsų mašinoms kaina neturi būti mūsų kvėpuojamo oro apnuodijamas. Energijos ir jos keitimo klausimas yra vienas iš svarbiausių, teorinių ir praktinių, iššūkių visai tarptautinei bendruomenei, nuo kurio priklausys daugybės žmonių gyvenimas ir saugumas.

Energija, aplinka ir skurdas

Daug dėmesio savo kalboje popiežius Pranciškus skyrė enciklikos „Laudato Sì“ principo „viskas susiję“ išryškinimui. Netvarus energijos gaminimas prisideda prie klimato kaitos, kuri gali sukompromituoti visos žmonijos ir jos gamtinės aplinkos – „bendrų namų“ - gerovę ir ateitį. Energijos, skurdo, aplinkos iššūkiai glaudžiai susiję tarpusavyje. Todėl reikia visapusiškos ir ilgalaikės strategijos, kuri užtikrintų energetinį saugumą, tuo pat metu negriaudama aplinkos ir neįstumdama į dar blogesnes sąlygas daugybės žmonių. Aišku, kad tai visų atsakomybė. Vanduo ir oras netampa skirtingais dėl valstybių įstatymų. Tarša netampa kitokia dėl geografinės platumos. Jų pasekmės globalios, tad ir sprendimas turi būti globalus. Būtina pramonininkų, investuotojų, tyrėjų ir vartotojų diskusija apie energetinį virsmą ir alternatyvas.

Atsakomybė kyla iš sąmoningumo apie vienybę

Socialinė bendrovių atsakomybė ir investavimo kriterijai turi iš tiesų atsižvelgti į bendrą ir ilgalaikį gėrį, laikytis solidarumo tarp kartų, vengti išnaudojimo ir cinizmo dėl trumpų ir nedidelių rezultatų, kurie lemtų didžiulę kainą ir žalą ateityje. Klimato kaitos ir kitokia žala nepasiskirsto vienodai, tačiau daugiausia paliečia vargšus, jų dirbamas žemes ir turimus vandens išteklius. Daug dėlto yra priversti palikti namus ir keliauti į nežinią.

Tačiau atsakomybė dėl milijonų mūsų brolių ir seserų, tad ir švarios bei tvarios energijos siekis, vargu ar įmanomi be sąmoningumo, jog esame dalis vienos žmogiškos šeimos, susaistytos brolybės ir solidarumo ryšiais. Kelias pirmyn, ilgalaikis ir bendras projektas, įmanomi tada, kai savo mintyse ir darbuose išlaikome dėmesį šiai skirtumus viršijančiai pamatinei vienybei.

Ne vien technologijos, ne vien pinigai

Savo kalboje popiežius Pranciškus paminėjo kelias apgaulingas ir nusiraminimui skirtas prielaidas: energija neišsenkama, ją galima greitai atstatyti, žalingos pasekmės yra nesunkiai pakeliamos, viską galima išspręsti technologiškai arba ekonomiškai. Iš tiesų pats dabartinis ekonominis modelis, paremtas išgavimu, vartotojiškumu ir švaistymu, toliau didina socialinę atskirtį ir ekologinę krizę. „Problema ta, jog vis dar stokojame kultūros, reikalingos tokioms krizėms spręsti, todėl būtina ugdyti vadovus, kurie rodytų kelią bei mėgintų atsiliepti į dabartinės kartos poreikius, neišskirdami nė vieno ir negriaudami būsimų kartų ateities“, dar vieną „Laudato Sì“ pastebėjimą priminė popiežius.

Įsivaizduoti ateitį

Brangūs broliai ir seserys, ypač kreipiuosi į jus, kurie įgijote tiek daug sugebėjimų ir patirties. Norėčiau paraginti, kad siekiantys inovacijų ir daugelio gyvenimo pagerinimo savo sugebėjimais ir profesine kompetencija, galėtų dar daugiau prisidėti tarnystėje dviem didžiausiems šiuolaikinio pasaulio trapumams: vargšams ir aplinkai. Jus kviečiu būti branduoliu lyderių grupės, kuri įsivaizduoja globalų energijos virsmą tokiu būdu, kuris atsižvelgia į visas žemės tautas, ateities kartas, visas rūšis ir ekosistemas, - sakė popiežius naftos pramonės ir investicijų vadovams, pridurdamas, jog nebegalime prarasti laiko, melsdamas palaiminimo, drąsos ir ryžto savo klausytojams tarnauti kartu bendriems namams. (RK / Vatican News)