Popiežius: Be Kristaus nėra tikrosios gyvenimo krypties
Sekmadienį Šventojo Petro aikštėje įvyko įprastinis popiežiaus susitikimas su Vidudienio maldos dalyviais. Vatikano žandarmerijos duomenimis, maldos susitikime su popiežiumi Pranciškumi dalyvavo dvidešimt penki tūkstančiai žmonių. Popiežius visus pasveikino, trumpoje kalboje pasidalijo mintimis apie sekmadienio Mišiose skaitytą Morkaus Evangelijos pasakojimą apie tai,
kaip Jėzus pasigailėjo žmonių, tarsi avių be piemens, su maldininkais sukalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą ir prisiminė Viduržemio jūroje nesibaigiančią migrantų tragediją, karštai paragindamas tarptautinę bendruomenę imtis priemonių, kurios padėtų ją sustabdyti.
Sekmadienio Evangelijos skaitinio (Mk 6, 30-34) apmąstymas
Sekmadienio Evangelijos skaitinys (Mk 6, 30-34) papasakojo, kad apaštalai, sugrįžę pas Jėzų iš savo pirmosios misijos, „apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę“.
Po šios misijos patirties, sukėlusios entuziazmą, bet ir išvarginusios, mokiniams reikia poilsio. Tai supratęs, Jėzus nori jiems suteikti poilsio ir sako jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Tačiau šį sykį Jėzus negali įgyvendinti savo sumanymo, nes žmonių minia, numatydama vietovę, į kurią mokiniai išplauks su valtimi, „subėgo tenai pėsti ir net pralenkė mokinius“.
Tas pats gali įvykti šiandien. Kartais mums nesiseka įgyvendinti savo projektų, nes nelauktai kas nors sukliudo mūsų programai ir pareikalauja lankstumo bei laisvumo kitų poreikiams.
Tokiomis aplinkybėmis esame kviečiami sekti Jėzaus pavyzdžiu: „Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų“.
Evangelistas „nufotografavo“ dieviškojo Mokytojo akis ir jo mokymą
Šioje pastarojoje pastraipoje, evangelistas mums suteikia neapsakomo stiprumo „blyksnį“, tarsi nufotografuodamas dieviškojo Mokytojo akis ir jo mokymą.
Šio blyksnio kadre galime įvardyti tris žodžius: „Pamatyti“, „pasigailėti“, „mokyti“. Juos galime pavadinti Ganytojo žodžiais. Jėzaus žvilgsnis nėra neutralus žvilgsnis ar, dar blogiau, nėra šaltas, ar abejingas žvilgsnius, nes Jėzus į visuomenę žvelgia savo širdies akimis. O jo širdis gležna ir kupina pasigailėjimo, galinti priimti net giliausiai paslėptus žmonių poreikius.
Be to, sakė popiežius, jo atjauta nėra tiktai emocinė reakcija nusiminusios minios akivaizdoje, o daug daugiau: tokia yra Dievo laikysena ir nusistatymas žmogaus ir jo istorijos atžvilgiu. Jėzus apsireiškia kaip Dievo rūpesčio ir sielvarto savo tautos gerove įgyvendinimas.
Mesijo Žodžio duona
Būtų galima laukti, kad Jėzus, susijaudintas vaizdo žmonių neturinčių vadovų ir reikalingų pagalbos, padarytų kokį nors stebuklą. Tačiau jis „pradėjo juos mokyti daugelio dalykų“.
Štai pirmoji duona, kurią Mesijas pasiūlė dvasiškai išalkusiai ir pasiklydusiai žmonių miniai: Žodžio duoną. Visiems mums reikia tiesos žodžio, kuris mums vestų, apšviestų kelią. Be tiesos, kuri yra pats Kristus, neįmanoma atrasti tikrosios gyvenimo orientacijos. Kai atsitoliname nuo Jėzaus ir jo meilės, pasiklystame ir mūsų egzistencija pavirsta nusivylimu ir nepasitenkinimu. Su mus lydinčiu Jėzumi galime žengti pirmyn saugūs, įveikti kliūtis, augti meilėje Dievui ir artimui. Jėzus pavirto dovana kitiems, šitokiu būdu kiekvienam iš mūsų tapdamas meilės ir tarnystės pavyzdžiu.
Popiežius baigė sekmadienio Evangelijos apmąstymą kreipdamasis į Švenčiausiąją Mariją prašydamas, kad padėtų mums kitų problemų, kentėjimų ir sunkumų naštą prisiimti dalijimosi ir tarnystės dvasioje.
Grupių pasveikinimasi
Kaip įprasta sekmadieniais, po Vidudienio maldos Šventasis Tėvas sveikino pavienes grupes, per savo atstovus iš anksto pranešusias apie dalyvavimą. Be kitų pasveikino Rio de Sul (Brazilija) vyskupijos tikinčiuosius, Sevilijos (Ispanija) vyskupijos jaunimo grupę ir Pelpino (Lenkija) vyskupijos jaunimą, kurie Asyžiuje dalyvavo maldos už kitą Vyskupų sinodą susitikime. (SAK / Vatican News)
