Popiežius Pranciškus: nėra alternatyvos taikai Artimuosiuose Rytuose

Po bendro liudijimo ir maldos su Artimųjų Rytų regiono tikinčiaisiais Bario uostamiesčio krantinėje popiežius su patriarchais ir kitais susitikimo dalyviais sugrįžo į Šv. Mikalojaus baziliką broliškam dialogui. Susitikimo dalyvių pokalbis bazilikoje buvo uždaras, truko maždaug dvi valandas. Įvadinę kalbą pasakė Jeruzalės lotynų patriarchato administratorius arkivyskupas Pizzaballa.

Pasibaigus uždaram posėdžiui, jo dalyviai išėjo į lauką, sustoję priešais Šv. Mikalojaus baziliką klausėsi popiežiaus Pranciškaus kalbos, kurią transliavo Vatican Media.

Nepaisant visko, nėra alternatyvos taikai Artimųjų Rytų regione, sakė popiežius Pranciškus. Taiką užtikrina ne paliaubų mūrai ar jėgos veiksmai, bet tikras noras klausytis ir dialoguoti. Regiono krikščionių lyderiai yra pasiryžę daryti visa ką gali, eiti, melstis, darbuotis ir maldauti, kad „susitikimo menas“ įveiktų sankirčio strategijas ir didžiavimąsi grėsmingais galios ženklais pakeistų vilties ženklų galia: geros valios ir skirtingų tikėjimų žmonių, kurie nebijo kalbėtis, priimti kito nusistatymą, rūpintis vieni kitais ir stengtis užtikrinti, kad niekam netrūktų duonos ir darbo, orumo ir vilties, kad karo šūkius nustelbtų taikos himnai.

Dabartinę regiono padėtį popiežius pavadino agonijos naktimi, įpareigojančia dar kartą atsiversti į Evangeliją, nes Bažnyčia irgi yra gundoma pasaulio logikos, t.y., galios ir pelno, skubotumo ir patogumo logikos.

Karas yra tragiška šio regiono žaizda. Ypač kenčia vargšai. Karas yra galios ir skurdo pagimdytas. Jį nugalėti galima atsisakius pirmavimo logikos ir šalinant skurdą. Daug konfliktų sukurstė fundamentalizmo ir fanatizmo formos, užsimaskavusios religiniais pretekstais, tačiau iš tikrųjų piktžodžiaujant Dievo, kuris yra taika, vardui ir persekiojant brolius, kurie nuo sena gyvena šalia.

Neįmanoma kelti balso dėl taikos, o slapta tęsti nežabojamas ginklavimosi varžybas. Popiežius prašė neužmiršti praėjusio šimtmečio pamokos, Hirosimos ir Nagasakio, neleisti, kad energetikos rinka diktuotų tautų sugyvenimo normas.

Taikos kelyje reikia atsižvelgti į prašančius leisti jiems broliškai sugyventi. Todėl reikia apginti visus gyventojus, ne tik daugumas. Krikščionims tebūna leista tapti visaverčiais piliečiais su lygiomis teisėmis.

Popiežius prašė išsaugoti Jeruzalės, kaip nepakartojamo visų tautų ir viso pasaulio krikščionių, žydų ir musulmonų miesto status quo, kvietė izraeliečius ir palestiniečius derybomis siekti pastovios ir ilgalaikės taikos bei užtikrinti dviejų valstybių koegzistavimą.

Popiežius ypač prašė palengvinti Artimųjų Rytų vaikų kančias. Daugelis vaikų jau daug metų gedi dėl žuvusių šeimos narių, verčiami bėgti iš griaunamos gimtinės. Šitaip iš jų atimama viltis. Per daug vaikų praleidžia didesnę gyvenimo dalį matydami griuvėsius vietoj mokyklų, girdėdami bombų sprogimus vietoj šventiškų žaidimų šūksnių. Žmonija teišgirsta šių vaikų šauksmą. Nušluostydamas jiems ašaras pasaulis vėl atras orumą.

Artimieji Rytai daugiau tenebūna tarp žemynų iškeltas karo lankas, o tebūna taikos arka, brangi visoms tautoms ir tikėjimams.

Mylimi Artimieji Rytai, teatsitraukia nuo jūsų karo, galios, smurto, fanatizmo, neskaidraus pelno, išnaudojimo, skurdo, nelygybės ir teisių nepripažinimo   šešėlis. „Tebūna tavyje ramybė!“ (Ps 122,8), teisingumas ir Dievo palaima iš aukšto!

Pabaigoje popiežius Pranciškus ir patriarchai paleido vaikų atneštus baltus taiką simbolizuojančius balandžius. (SAK / Vatican News)