Popiežius Žolinės vidudienį: šlovinkime Dievą siela ir kūnu
„Tikintieji pagerbia Dievo Motiną ir dalyvaudami liturgijoje, ir tūkstančiais kitų pamaldumo formų. Šitaip, pasak popiežiaus, išsipildo pačios Marijos pranašystė: „palaiminta mane vadins visos kartos“ (Lk 1,48)“.
„Viešpats išaukštino savo nuolankią tarnaitę. Paėmimas į dangų su siela ir kūnu – tai dieviškoji privilegija, Šventajai Dievo Motinai suteikta dėl jos ypatingos vienybės su Jėzumi. Tai kūno ir dvasios vienybė prasidėjusi Apreiškimo akimirką ir brandinta per visą Marijos gyvenimą jos ypatingu dalyvavimu Sūnaus slėpinyje. Marija visada buvo su Jėzumi, visada sekė Jėzų ir dėl to mes ją vadinama pirmąja mokine“.
„Švenčiausioji Mergelė gyveno kaip visos tų laikų moterys: ji meldėsi, rūpinosi šeimos reikalais, prižiūrėjo namus, lankė sinagogą“ Tačiau visus namų darbus ji darė būdama visiškoje vienybėje su Jėzumi. Ant Kalvarijos kalno ši vienybė pasiekė didžiausias aukštumas, meilės, atjautos ir širdies kančios viršūnę. Dėl to Dievas jai suteikė malonę pilnutinai dalyvauti Jėzaus prisikėlime. Kaip Sūnaus, taip ir Šventosios Motinos kūnas buvo apsaugotas nuo sugedimo“.
„Bažnyčia šiandien mus ragina kontempliuoti šį slėpinį, patvirtinantį, kad Dievas nori išgelbėti visą žmogų, tai yra išgelbėti sielą ir kūną. Jėzus prisikėlė su kūnu, kurį gavo iš Marijos. Jis įžengė pas Tėvą su savo perkeista žmogyste. Jis įžengė į dangų su kūnu, kūnu kaip mūsų, bet perkeistu. Marijos, tai yra žmogaus, paėmimas į dangų patvirtina, kad ir mūsų laukia toks šlovingas likimas. Jau graikų filosofai suprato, sakė popiežius, kad žmogaus siela po mirties pasieks amžinąją laimę, tačiau jie niekino kūną, laikydami jį sielos kalėjimu. Jie nesuprato, jog Dievas nori, kad amžinąją laimę pasiektų ir žmogaus kūnas suvienytas su siela. Tenai bus ir perkeistas mūsų kūnas. Ši tiesa – tikėjimas kūno prisikėlimu – yra svarbi krikščioniškojo apreiškimo ir mūsų tikėjimo tiesa“.
„Marijos ėmimas į dangų paliudija ir patvirtina žmogaus asmens vieningumą ir primena, jog visi esame pašaukti tarnauti Dievui ir jį šlovinti visa savo esybe, siela ir kūnu. Jei tarnautume Dievui tik kūnu – elgtumės kaip vergai; jei tarnautume tik siela – tai būtų nesuderinama su mūsų žmogiškąja prigimtimi. Didysis Bažnyčios tėvas šv. Ireniejus tvirtina, kad „Dievo garbė yra gyvasis žmogus, kad Dievo regėjimas yra žmogaus gyvenimo tikslas“. Jei gyvensime džiugiai tarnaudami Dievui – o tarnavimas Dievui išreiškiamas tarnavimu broliams – tuomet ir mūsų po priskėlimo lauks toks pat likimas, kokio sulaukė mūsų dangiškoji Motina. Galėsime pilnutinai atsiliepti į apaštalo Pauliaus raginimą: „šlovinkite Dievą savo kūnu” (1 Kor 6,20) ir šlovinsime jį amžinai danguje“.
„Melskime Mariją, kad jos motiniškas užtarimas mums padėtų gyventi savo žemiškos kelionės dienas su darbais liudijama viltimi, kad ir mes sulauksime dienos kai būsime danguje su visai šventaisiais ir mūsų artimaisiais“. (JM / VaticanNews)
