Popiežius prezidentūroje kreipėsi į Latvijos valdžios ir visuomenės atstovus
„Džiaugiuosi pirmą kartą atvykęs į Latviją ir šį miestą, kuris, kaip ir visa šalis, patyrė sunkius socialinius, politinius, ekonominius ir, taip pat, dvasinius sunkumus dėl praeities pasidalijimų ir konfliktų, tačiau dabar yra vienas iš pagrindinių regiono kultūrinių, politinių centrų ir uostų“, - kalbėjo jis, paminėdamas latvių meilę dainoms ir šokiams, ir susiedamas tai su viena psalmės eilute – „tu pavertei mano skundą šokiu“. Taip ir Latvija, pasak popiežiaus, sugebėjo savo skundą ir skausmą paversti daina ir šokiu, tapti dialogo ir susitikimo, taikaus sambūvio vieta, kurioje žvelgiama į ateitį.
Kalbėdamos apie Latvijos nepriklausomybės šimtmetį, popiežius paminėjo laisvės kainą ir, ypač, laisvės šaknis. Pranciškus citavo žinomą latvių rašytoją Zenta Maurina, kuri yra sakiusi – „mano šaknys danguje“. Be tokio sugebėjimo žvelgti aukštai, į tolimiausius – transcendentinius – horizontus vargu ar būtų įmanoma atstatyti tautą. Toks dvasinis sugebėjimas „matyti toliau“ kasdienybėje tampa solidarumo, atjautos, abipusės pagalbos gestais, žadina naujam socialiniam dinamiškumui, nepasiduodančiam nuvertinimams ir atskirčiai, būtiną kūrybingumą.
Pasak Šventojo Tėvo, jam džiugu žinoti ir tai, kad Latvijos šaknų šerdyje yra katalikų Bažnyčia, kuri šiandien pilnai bendradarbiauja su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis ir liudija, jog bendrystė skirtumuose yra įmanoma. Taip įvyksta, kai asmenys išdrįsta matyti toliau nei konfliktišką paviršių ir pažvelgti į vienas kito giliausią orumą.
„Taip galime tvirtinti, kad kas kartą, kai kaip asmenys ir bendruomenė, išmokstame siekti aukščiau, nei savęs pačių ir savo paskirų interesų, abipusis supratimas ir įsipareigojimas virsta solidarumu“, - pažymėjo popiežius. Ir toks solidarumas, anot jo, pačia giliausia prasme, priimtas kaip iššūkis, tampa būdu kurti istoriją taip, kad konfliktai ir įtampos, seniau nesuderinamos, tampa daugiaforme vienybe, gimdančia naują gyvenimą. „Kaip maitino jūsų tautos gyvenimą, taip Evangelija ir šiandien gali atverti kelius dabartinių iššūkių sprendimui, vertinant skirtumus ir, ypač, remiant bendrą visų vienybę“.
Laisvė, tęsė popiežius, yra „dovana ir uždavinys kiekvienam“. Siekti laisvės reiškia siekti visapusiško vystymosi visiems žmonėms, visoms bendruomenėms. Ir jei šiandien galima švęsti Nepriklausomybės šimtmetį, tai dėka tų, kurie anksčiau atvėrė kelius, uostus ir ateitį. Ir kurie paliko tą pačią atsakomybę – atverti ateitį, kurioje būtų vietos visiems. Šioje perspektyvoje, pasak Šventojo Tėvo, jis, po susitikimo Prezidentūroje, eis prie Laisvės paminklo, kur jo laukia vaikai, jaunuoliai ir šeimos.
Laisvė ir šeimos: anot Šventojo Tėvo tai, kaip ir jo vizito Latvijoje šūkis, sufleruoja, jog tikras vystymasis nėra save už gyvenimą svarbesne laikančioje ekonomikoje, tačiau Latvijos „motiniškume“, sugebėjime būti atidžia konkretiems vaikams, šeimoms, seneliams, jaunuoliams. „Bendruomenės vystymasis nepasiekiamas ir nematuojamas vien turimais gėriais ir ištekliais, bet ir troškimu gimdyti gyvenimą ir kurti ateitį. O tai priklauso nuo to, kokios yra šaknys praeityje, koks kūrybingumas dabartyje ir pasitikėjimas bei viltis rytojumi. Tai matuojama sugebėjimu eikvoti save ir rizikuoti taip, kaip praeities kartos mums parodė“, - sakė popiežius. (RK / Vatican News)
