Popiežius Prezidentūroje ir Daukanto aikštėje: svetingumas ateičiai
Popiežius prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė mozaiką „Kristus iš Palijų nišos“, tai IX amžiaus mozaikos šv. Petro bazilikoje kopija. Prezidentė Grybauskaitė Šventajam Tėvui įteikė „Laisvės varpą“ ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą. Po privataus susitikimo tarp prezidentės ir popiežiaus, įvyko Pranciškaus susitikimas su valdžios atstovais, su visuomenės atstovais ir su diplomatinio korpuso nariais.
Dar kartą į Šventąjį Tėvą kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pasveikino jį visos Lietuvos vardu atvykus į mūsų šalį. Pasak Lietuvos valstybės vadovės, popiežiui žmonės brangesni už jubiliejus, tačiau jo vizito sutapimas su mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiu yra didelė dovana, juo labiau, kad Šventasis Sostas buvo vienas iš pirmųjų pripažinęs Lietuvą ir vėlesniais dešimtmečiais visada rėmęs lietuvių laisvės siekį, kuriam tikėjimas buvo nepaprastai svarbi atrama.
Pradėti šią piligrimystę Baltijos šalyse Lietuvoje yra džiaugsmo ir vilties motyvas, pasakė Pranciškus, priminęs pirmuosius savo pirmtako Jono Pauliaus II žodžius, ištartus 1993 rugsėjo 4-ąją, tik atvykus į Vilnių, apie Lietuvą - „tylią liudininkę karštos meilės religijos laisvei“.
Taip pat ir Pranciškus kalbėjo apie pastarąjį mūsų tautos šimtmetį. „Šis šimtmetis jums buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių: kalinimų, trėmimų, net kankinystės. Nepriklausomybės šimtmečio minėjimas – tai proga stabtelti ir prisiminti visas šias patirtis, atgaivinti ryšį su tuo, kas ugdė jūsų valstybę, rasti sprendimų šiandienos iššūkiams ir žvelgti į ateitį dialogo ir vienybės su visais čia gyvenančiais dvasioje, stengiantis, kad nė vienas jų nesijaustų atstumtas. Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą“, - sakė Šventasis Tėvas.
Šventasis Tėvas paminėjo stiprias lietuvių „šaknis“, tvirtą „sielą“, citavo eilutę iš himno – „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.
„Per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones. Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: lietuviai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, katalikai, stačiatikiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir harmonizuoti skirtumus. Semtis stiprybės iš praeities reiškia atrasti šaknis, atgaivinti tai, kuo esate išskirtinai saviti, tai kas jums padėjo augti ir nepalūžti kaip tautai: toleranciją, svetingumą, pagarbą ir solidarumą“, - sakė popiežius.
Pasak Pranciškaus, „žvelgdami į šių dienų pasaulį, kai girdėti vis daugiau balsų, kurie, pasinaudodami nesaugumu ar kylančiais konfliktais, sėja susiskaldymą ir susipriešinimą ar tvirtina, kad saugumą užtikrinsime ir savo kultūrą išsaugosime tik bandydami atsikratyti kitais, juos ištrinti ar išvyti, jūs, lietuviai, turite tarti savo žodį: „priimti skirtumus“. Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Tai brandžios istorijos vaisius, kurį jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai. Jūs savo kailiu patyrėte bandymus primesti vieną modelį visiems, kuris naikino skirtingumą manant, jog mažumos privilegijos yra virš kitų orumo ir bendro gėrio“.
Kalbėdamas apie problemų ir iššūkių sprendimą, Pranciškus pabrėžė, jog ilgalaikiai atsakymai randami tik konkrečiai atsižvelgiant į asmenų, tame tarpe ir silpniausių, poreikius. Anot jo, semtis jėgų iš praeities reiškia skirti ypatingą dėmesį jaunimui, kuris ne vien ateitis, bet ir dabartis. Svarbu, kad jaunimui pakaktų vietos „augti ir dirbti“, kad jie galėtų jaustis svarbiais audžiant „socialinį ir bendruomeninį audinį“. Ateitis siejasi su svetingumu: svetimšaliui, jaunimui, seneliams, vargšams.
„Gerbiamoji prezidente, galite būti tikra, kad katalikų Bažnyčia, kaip ir iki šiol, negailės pastangų ir visokeriopai prisidės, kad ši šalis galėtų išpildyti savo pašaukimą tapti bendrystės ir vilties žeme-tiltu“, - sakė popiežius užbaigdamas savo pirmąją kalbą. (RK / Vatican News)
