Popiežiaus katechezė: Gerbkime tėvus, niekuomet jų neįžeiskime
Šventasis Raštas moko, kad gerbti Dievą reiškia pripažinti jo tikrovę, atsižvelgti į jo buvimą, skirti jam deramą vietą savo gyvenime. Gerbti tėvą ir motiną reiškia pripažinti jų svarbą, tai liudyti konkrečiais veiksmais, pasiaukojimu, atjauta, globa.
Popiežius priminė, jog ketvirtasis Dievo įsakymas turi priedą: „Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip Viešpats tavo Dievas, tau yra įsakęs, kad ilgai gyventum ir tau sektųsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau skiria“ (Įst. 5,16).
Ketvirtasis Dievo įsakymas nekalba apie tėvų gerumą, nereikalauja, kad tėvas ir motina būtų tobuli žmonės. Čia kalbama apie vaikų veiksmą, nepriklausomai nuo tėvų nuopelnų. Jis kartu perduoda nuostabų ir išvaduojantį dalyką: net jei ne visi tėvai geri, net jei ne visų vaikystė buvo rami, tačiau visi vaikai gali būti laimingi, nes visaverčio ir laimingo gyvenimo įgyvendinimas priklauso nuo teisėto pripažinimo, skirto tiems, kurie mus atvedė į pasaulį.
Tai gali veiksmingai padėti skausmą patyrusiam jaunimui ir visiems, kurie patyrė skausmą jaunystėje. Daugelis šventųjų, patyrusių skaudžią vaikystę, tapo šviesaus gyvenimo žmonėmis, nes Jėzaus Kristaus dėka susitaikė su savo gyvenimu.
Popiežius pateikė keletą šventųjų pavyzdžių: jaunuolis palaimintasis Nuncijus Sulpricijus, kuris kitą mėnesį bus paskelbtas šventuoju, mirė devyniolikos metų susitaikęs su daugeliu kančių, nes buvo romios širdies ir niekuomet neišsigynė savo tėvų; šventasis Kamilis de Lellis, po netvarkingos vaikystės atsidėjo meilės ir tarnystės gyvenimui; šv. Juozapa Bakhita patyrė sunkią vergės dalią; pal. kun. Karolis Gnocchi buvo vargšas ir našlaitis. Prisiminkime ir šv. Joną Paulių II, kurio motina mirė jam dar esant vaiku, pasakojo popiežius Pranciškus ir tęsė:
Kiekvienas žmogus, nepaisant jo praeities, iš šio įsakymo gauna orientyrą, kuris nuveda pas Kristų. Tik jame apsireiškia tikrasis Tėvas, kuris leidžia „atgimti iš aukštybės“ (Jn 3 3-8). Mūsų gyvenimo mįslės apsišviečia kuomet atrandame, jog Dievas nuo seno mus ruošia Dievo vaikų gyvenimui, kuriame kiekvienas veiksmas yra iš jo gauta misija.
Kuriam gyvenimo uždaviniui Dievas mane parengė per mano nueitą gyvenimą? Visas apsiverčia, tampa brangu, veiksminga. Mano gyvenimo patirtis, kad ir liūdna, skaudi, tačiau meilės šviesoje pavirsta sveikatos šaltiniu. Tada galime gerbti savo tėvą ir motiną, džiaugdamiesi suaugusių vaikų laisve ir su gailestingu jų ribotumo supratimu.
Gerbkite savo tėvus. Jie mums davė gyvenimą. Jei atsitolinai nuo tėvų, pasistenk ir sugrįžk pas juos, gal jie seni. Deja, esame pratę kalbėti negražiai, net keiktis. Tačiau visų prašau, niekuomet neįžeiskime tėvų. Niekuomet neįžeiskime motinos, tėvo! Pasižadėkime: daugiau niekuomet neįžeidinėsiu kitų tėvų. Jie davė gyvenimą, nevalia jų įžeidinėti.
Popiežiui baigus skaityti katechezę itališkai apie Ketvirtąjį Dievo įsakymą maldininkams buvo skaitoma popiežiaus katechezės santrauka pagrindinėmis kalbomis. Šventasis Tėvas atskirai pasveikino maldininkų grupes iš įvairiausių kraštų ir pasaulio regionų.
Prieš suteikiant Apaštališką palaiminimą popiežius prisiminė Rumunijoje šeštadienį vyksiančią kankinės Veronikos Antal beatifikaciją. Pranciškonų tretininkė, garbingoji Dievo tarnaitė Veronika buvo nužudyta iš neapykantos tikėjimui 1958 metais, kai Rumuniją valdė komunistinis režimas. „Dėkokime Dievui už šią drąsią moterį, kuri, paaukojusi gyvybę, paliudijo tikrąją meilę Dievui ir broliams“, pasakė Šventasis Tėvas trečiadienio rytą į bendrąją audienciją iš viso pasaulio susirinkusiems maldininkams. (SAK / Vatican News)
