Rugsėjo 1-oji - Pasaulinė maldos už kūrinijos globą diena. Pranciškaus žinia
2015-aisiais Maldos už kūriniją, už mūsų bendrus namus, ir jų globą diena, popiežiaus Pranciškaus iniciatyva, iki tol minėta paskirų vyskupų konferencijų, buvo padaryta visuotine. Savo žinioje šiemetinei dienai Šventasis Tėvas rašo:
„Ypač trokštu padėkoti Viešpačiui už bendrų namų dovaną ir už visus geros valios žmones, kurie įsipareigoja ją globoti. Esu dėkingas už daug projektų, kuriais tiriamos ir saugomos ekosistemos, už pastangas padaryti žemės ūkį labiau tvariu, mitybą labiau atsakinga, už įvairias šviečiamąsias, dvasines ir liturgines iniciatyvas, kurios į rūpinimąsi kūrinija įtraukia daug krikščionių visame pasaulyje“.
Turime pripažinti, priduria popiežius, jog „nemokėjome rūpintis kūrinija atsakingai. Aplinkosauginė situacija tiek globaliai, tiek specifinėse vietose nėra patenkinama. Todėl iškilo būtinybė naujam ir sveikam santykiui tarp žmonijos ir kūrinijos“. Kaip ir įsitikinimas, jog tik visapusiška ir autentiška žmogaus samprata leis gerai pasirūpinti mūsų planeta dabarties ir ateities kartų labui, nes nėra ekologijos be atitinkamos antropologijos.
Šiemetinėje žinioje popiežius atkreipė dėmesį į vandenį, kuris yra toks paprastas ir tuo pat metu toks vertingas elementas, dideliam skaičiui žmonių ribotai pasiekiamas iki šiol. Pranciškus pacitavo savąją encikliką „Laudato Sì“, kurioje „vandens klausimui“ skiriami keli skyreliai (27 - 31).
Vanduo negali būti laikomas paprasčiausia preke, paklūstančia rinkoms ir pelno dėsniams, jis būtinas tiek kūrinijai, tiek asmeniui ir jo vystymuisi. „Juk prieiga prie saugaus geriamojo vandens yra esminė, pamatinė ir visuotinė žmogaus teisė, nes lemia žmogaus išgyvenimą ir todėl yra kitų žmogaus teisių vykdymo sąlyga. Šį pasaulį slegia didelė skola vargšams, stokojantiems prieigos prie geriamojo vandens, nes taip paneigiama jų teisė į gyvybę, kylanti iš jų neatimamo kilnumo“ (30 sk.), enciklikoje pažymi Pranciškus, kviesdamas nevertinti vandens svarbos vien naudos ir produktyvumo kriterijais. Vanduo yra tarsi „brolis“.
Didžioji žmogaus kūno dalis yra sudaryta iš vandens, aplink vandens telkinius arba upes gimė ir užaugo daug civilizacijų, tai įsispaudė į jų tapatybę. Išraiškingas yra Pradžios knygoje panaudotas įvaizdis apie vandenį, virš kurio plevena Kūrėjo dvasia.
„Mums, krikščionims, vanduo yra esminis ištyrinimo ir gyvenimo elementas. Mintis tuoj pat krypsta į krikštą, mūsų atgimimo sakramentą. Dvasios pašventintas vanduo yra medžiaga, per kurią Dievas mus atgaivina ir atnaujina, tai palaiminta versmė, iš kurios išteka gyvenimas, kuris nemiršta“, rašo Pranciškus, primindamas, jog krikštas yra bendras visiems krikščionims. Vanduo ir troškulys yra evangelinių palyginimų dalis. „Trokštu“, ant kryžiaus ištarė Viešpats, kuris ir šiandien prašo numalšinti šį - vandens ir meilės troškulį, ypač duodant atsigerti ištroškusiam.
Pranciškus taip pat paminėjo vandenynus ir jūras, kurie savo didybe neretai kreipia mintis link Dievo. Dera dėkoti Dievui už jūrų dovaną, globoti ją, ypač tuos regionus, kurie pripažinti ypač vertingais. Negalima leisti, kad jie būtų užteršti plūduriuojančio plastiko masėmis.
„Melskimės, kad vanduo būtų ne tautų susipriešinimo, o žmonių bendruomenės susitikimo ženklas. Melskimės už tuos, kurie rizikuoja gyvybe tarp bangų ieškodami geresnės ateities. Prašykime Viešpaties gero didžios politikos tarnystės vykdymo jautriausiais mūsų epochos klausimais“ – migracijos, pirminių gėrybių naudojimo, klimato kaitos, rašo popiežius. Melskimės. kviečia jis, už apaštalaujančius jūroje, už spendžiančius jūros ekosistemų problemas, už tarptautinių normų priėmimą ir taikymą. Širdyje laikykime ir melskimės už jaunąsias kartas, kad augtų bendrų namų pažinime ir pagarboje, troškime rūpintis pamatiniu vandens gėriu visų naudai. Popiežius palinkėjo, kad krikščionių bendruomenės konkrečiai ir daugiau prisidėtų prie to, kad visi galėtų naudotis nepakeičiamu vandens ištekliumi, pagarbiai rūpindamiesi Kūrėjo dovanomis – vandens tėkmėmis, jūromis ir okeanais. (RK / Vatican News)
