Popiežius: Bažnyčia patraukia kitų liudijimu
Jonas, su jaunimui būdingu uolumu apie tai papasakojo Mokytojui, manydamas sulauksiąs palaikymo. Tačiau Jėzus sako atvirkščiai: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!“ (Mk 9, 39-40).
Jonas ir kiti mokiniai to nenori pripažinti matydami įvykį, kuris neatitinka jų schemos. Šiuo atveju tai pagirtinas mokinių ratui svetimo žmogaus veiksmas. Tuo tarpu Jėzus pasirodo kaip labai laisvas, visiškai pasitikintis Šventosios Dvasios laisve, Dvasios, kurios veiksmų nevaržo jokios ribos. Jėzus nori pamokyti savo mokinius, kartu ir mus, ką reiškia vidinė laisvė.
Susimąstykime apie šį epizodą. Jėzaus mokinių elgesys yra bendražmogiškas, visiems bendras, jį galime pastebėti visų laikų krikščionių bendruomenėse, turbūt ir mumyse.
„Negerai, nes jis nėra vienas iš mūsų“, sakė jie. „Tai savanaudiškumo išraiška. Dar daugiau“, - sakė popiežius, - čia glūdi prozelitizmo šaknys. Popiežius Benediktas yra sakęs, kad Bažnyčia neauga per prozelitizmą, o patraukdama, Šventosios Dvasios galia ji auga per kitų liudijimą“.
Visiška Dievo laisvė dovanotis mums yra iššūkis ir raginimas, kad pakeistumėme savo nusistatymą ir santykius. Į tai Jėzus kviečia mus šiandien. Jis prašo nemąstyti „draugo-priešo“ kategorijomis: „mūsų-jūsų“, „esančių viduj-esančių lauke“, „mano-tavo“, o atverti širdį, kad galėtume atpažinti jo buvimą, Dievo veikimą net neįprastomis ir nenumatytomis aplinkybėmis, taip pat žmonėse, kurie nepriklauso mūsų ratui. Tai kvietimas būti jautresniems įgyvendinamam tikrajam gėriui, grožiui, tiesai, o ne vardui, ar kilmei to, kuris tai įgyvendina.
Vietoj to, kad teistumėme kitus, pagal Evangelijos skaitinio paskutinės dalies raginimą pasitikrinkime patys ir be jokių kompromisų „nupjaukime“ visa tai, kas gali papiktinti silpno tikėjimo žmogų. (SAK / Vatican News)
