Popiežius sekmadienio vidudienį. Dievui svarbu, kas žmogaus širdyje
Sekmadienio Evangelijoje kalbama apie dvi tarpusavy nesuderinamas laikysenas – Rašto aiškintojų išdidumą ir našlės kuklumą. Jėzus sako, kad Dievas visada yra kenčiančiųjų, skriaudžiamųjų, mažutėlių pusėje. Norėdamas, kad mokiniai tai gerai įsimintų, jis parodė jiems gyvą pavyzdį – paragino stebėti kaip žmonės aukoja šventyklai, kaip meta pinigus į aukų skrynią. Išdidūs Rašto aiškintojai, mesdami savo auką į skrynią, nori, kad kiti juos pastebėtų. Kaip tik tą akimirką atėjo suvargusi našlė ir įmetė du smulkius pinigėlius. „Ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo“, – sako Jėzus. Aukos kokybė priklauso ne nuo kiekio, bet nuo intencijos, nuo to, kas yra aukojančiojo širdyje.
„Šiandienė Jėzaus pamoka mums padeda susigrąžinti į gyvenimą tai, kas svarbiausia, ir skatina konkretų kasdieninį bendravimą su Dievu“, – sakė Pranciškus. „Viešpaties svarstyklės kitokios, negu mūsų. Jis kitaip vertina asmenis ir jų darbus. Dievui svarbi ne kiekybė, bet kokybė, jis visada žiūri į širdį ir mato, kokios yra mūsų intencijos. Vadinasi, to, ką mes „duodame“ Dievui maldoje ir artimui meilės darbais, niekada neturi teršti joks ritualizmas ar formalizmas, jokia skaičiavimo logika, bet turi būti duodama visiškai veltui, taip, kaip Jėzus pasielgė su mumis: jis mus išgelbėjo už dyką, nepareikalavo, kad susimokėtume už išganymą. Mūsų geri darbai irgi turi būti daromi neatlyginamai“.
„Štai kodėl“, – sakė popiežius, – „tą suvargusią, bet dosnią našlę Jėzus mums rodo kaip pavyzdį, kuriuo turėtume sekti savo krikščioniškajame gyvenime. Mes nežinome jos vardo, tačiau matome jos širdį. Ir tik tai vertinga Dievo akyse. Pagalvokime apie šią moterį kiekvieną kartą, kai mus gundys troškimas pasirodyti prieš kitus, skaičiuoti savo gerus darbus, kai norėsime, kad kiti atkreiptų į mus dėmesį.“ (JM / VaticanNews)
