Džiaugsmo diena: trečiasis advento sekmadienis
Pranašo Sofonijaus kvietimas džiūgauti labai dera tuo metu, kai ruošiamės Kalėdoms, labai tinka Jėzui, Emanueliui, „Dievui su mumis“. Jo buvimas yra džiaugsmo versmė. Sofonijas kviečia tautą džiūgauti, nes Izraelio Karalius, galingasis išgelbėtojas, yra jos tarpe.
„Ši žinia visiškai išsipildo apsireiškimo Marijai metu, kaip pasakoja evangelistas Lukas. Angelo Gabrieliaus žodžiai Mergelei atkartojo pranašo (Sofonijaus) žodžius“, – sakė Šventasis Tėvas, primindamas archangelo Gabrieliaus pasveikinimą, kvietimą džiaugtis Dievo malonėmis (žr. Lk 1,28).
„Nuošaliame Galilėjos kaimelyje, pasauliui nepažįstamos jaunos moters širdyje Dievas įžiebia džiaugsmo žiežirbą visam pasauliui. Šiandien toks pat skelbimas yra skiriamas Bažnyčiai, kad priimtų Evangeliją ir paverstu ją kūnu, konkrečiu gyvenimu“, – pabrėžė popiežius. – „Džiūgauk, mažoji krikščionių bendruomene, neturtinga ir nuolanki, tačiau graži mano akyse, nes karštai trokšti mano Karalystės, alksti teisingumo, kantriai audi taiką, neseki paskui dabartinės kartos galinguosius, tačiau ištikimai lieki šalia vargšų. Todėl nieko nebijai ir širdyje džiaugiesi“.
Jei su tokiu nusiteikimu liksime Viešpaties akivaizdoje, mūsų širdis visada džiūgaus pačiu didžiausiu, pačiu pilniausiu džiaugsmu.
Apaštalas Paulius taip pat ragina „džiaugtis Viešpatyje“, per daug nesirūpinti, tačiau „visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka“ išdėstyti Dievui visus savo poreikius. Supratimas, kad sunkumų metu galime visada kreiptis į Viešpatį, kuris niekada neatstumia, yra didelio džiaugsmo motyvas. Joks rūpestis ar baimė neatima ramybės, kai iš tiesų pripažįstame, jog Dievas meiliai vadovauja mūsų gyvenimui. Šis tikrumas maitina viltį ir drąsą taip pat tada, kai turime daug problemų arba kenčiame.
Tačiau, kad priimtume Viešpaties kvietimą džiaugtis, pabrėžė Šventasis Tėvas, turime būti pasiryžę iš tiesų leistis į diskusiją ir veikti. Kaip tie, kurie išklausę šv. Jono Krikštytojo pamokslavimo klausė: „Tai ką gi mums daryti?!“
„Šis klausimas yra pirmasis žingsnis į atsivertimą, kurio kiekvienas esame kviečiami siekti šiuo advento laiku. Kiekvienas tegu savęs paklausia: ką turiu daryti?“ – sakė popiežius. – „Tegu Mergelė Marija, mūsų Motina, mums padeda atverti mūsų širdis „Dievui, kuris ateina“, kad jos paskęstų džiaugsme per visą mūsų gyvenimą“.
* * *
Sukalbėjus „Viešpaties Angelo“ maldą popiežius Pranciškus dar kartą sveikino piligrimus, kurie atvyko iš įvairiausių pasaulio kampelių. Popiežius priminė du dalykus, skirtingus, tačiau savaip svarbius.
„Praėjusią savaitę Marakeše, Maroke, buvo patvirtintas Saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos paktas, kuris turi tapti atspara tarptautinei bendruomenei. Linkiu, kad ji ir su šio instrumento pagalba, atsakingai, solidariai ir atjaučiančiai veiktų tų atžvilgiu, kurie dėl įvairių motyvų paliko savo šalį. Patikiu šią intenciją jūsų maldai“, – sakė popiežius Pranciškus.
Tuoj po to jis priminė tradiciją šeimoms, ypač vaikams, trečiąjį advento sekmadienį atnešti palaiminimui „Kūdikėlius“, kurie šv. Kalėdų dieną bus padėti į namų prakartėles. Ši tradicija Romoje gyvuoja nuo 1969 metų gruodžio 21 dienos „Viešpaties Angelo“ maldos, kai Kūdikėlio Jėzaus figūrėles namų prakartėlėms pirmą sykį palaimino Paulius VI.
„Brangūs vaikai, kai savo namuose susikaupsite maldai prieš prakartėlę, žvelgdami į Kūdikėlį Jėzų pajusite nuostabą prieš didįjį Dievo tapimo žmogumi slėpinį. Šventoji Dvasia jūsų širdyje išlies Jėzaus nuolankumą, švelnumą ir gerumą. Tai yra tikrosios Kalėdos. Taip jas pajuskite jūs ir jūsų artimieji“, – palinkėjo popiežius.
„Visiems linkiu gero sekmadienio ir geros trečios advento savaitės. Prašau nepamiršti melstis už mane. Skanių pietų ir iki pasimatymo“, – su visais atsisveikino Šventasis Tėvas. (RK / Vatican News)
