Popiežius Panamoje. Jaunimo Kryžiaus kelias su Marija

Popiežius Pranciškus penktadienio popietę Panamos Sinta Kostera krantinėje dalyvavo PJD Kryžiaus kelyje. Pasak organizatorių, kartu meldėsi maždaug 400 000 jaunų žmonių. Jaunimo atstovai į aikštę, dedikuotą Dievo gimdytojai Marijai, atnešė PJD kryžių, kuris jau 34 metus lydi jaunimą Pasaulinio jaunimo dienose.

Po kiekvienos iš keturiolikos stočių ir po baigiamojo apmąstymo buvo kartojami Marijos žodžiai, kurie yra šių Pasaulio jaunimo dienų tema:  į žodžius „Štai aš Viešpaties tarnaitė“, dalyviai atsakydavo: „Tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38).

Kryžiaus kelio pabaigoje jaunimas su popiežiumi ir kitais dalyviais klausėsi dar vieno apmąstymo:

Nuo Kryžiaus į Šviesą

Jėzaus Kryžius lydėjo mus stotyse. Keturiolika kartų skelbėme apie gyvybės šlovę, apie Avinėlio Velykų pergalę, savo auka sugrąžinančio mums viltį. Dabar, kai jau paskelbta gyvybės Viešpaties pergalė, jo Kryžius tampa gyvenimo vėliava, o Prisikėlusiojo šviesa mus siunčia būti tiesos ir taikos misionieriais, mirtį Nugalėjusiojo liudytojais ir džiaugsmingais pasiuntiniais, kurie tikėjimą neša į gatves, jį garsiai skelbia aikštėse ir pripildo žmoniją džiaugsmo ir palaimos.

Turime įtikinti pasaulį tikėjimu, kuris mus atmaino, viltimi, kuri žmoniją gelbsti iš nuodėmės ir mirties skausmo. Jėzus gyvas! Todėl taip dainuojame, todėl taip šaukiame, todėl mes ir toliau taip skelbsime iš kiekvienos Velykų džiaugsmo atnaujintos širdies, apšviestos Krikšto malone ir pažadintos tuomet, kai išgirstame sakant, kad visi mes Bažnyčios įsčiose iš naujo atgimėme Kristuje, visi buvome atnaujinti.

Eiti su Jėzumi – malonė ir pavojus

Popiežius, kviesdamas jaunimą apmąstyti Kryžiaus kelią, priminė, kad ėjimas su Jėzumi visuomet yra ir malonė, ir pavojus.

Tai malonė – ji įpareigoja gyventi pagal tikėjimą ir jį pažinti. Tai pavojus: nes Jėzus, mūsų Mokytojas, Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, žino, kad Jo žodžiai, gestai ir veiksmai yra priešingi pasaulio dvasiai, žmonijos užmačioms, atmetimo ir meilės stokos kultūrai.

Galime būti tikri, mūsų viltį pripildo žinojimas, kad Jėzus su meile širdyje ėjo Kryžiaus keliu, taip pat Mergelė Marija ėjo šiuo keliu: ji nuo pat Bažnyčios užgimimo meilingai lydi ją evangelizavimo kelyje. Todėl kiekviename savo žingsnyje žvelkime į tą veidą, kurį ji pasirinko, kad būtų dar arčiau savo vaikų.

Jėzus jaunimo „Kryžiaus keliuose“

Popiežius pripažino, kad ir Viešpaties draugai neretai pasiduoda apatijai, neveiklumui, konformizmui:

„Viešpatie, sunkiai tave atpažinome brolyje, kuris kenčia, nusigręžėme, kad nematytume, pasinėrėme į triukšmą, kad negirdėtume, užsidengėme burnas, kad nešauktume. Visą laiką mus lydi ta pati pagunda.

Viešpats daro kitaip. Jis susitapatino su kiekviena kančia, su užmirštaisiais, apkabino tuos, kuriuos mes laikome to nevertais, o kartais net nepastebime, kad jie stokoja, nekreipiame į juos dėmesio..

Jis savo Kryžiuje jungiasi su kiekvieno jaunuolio „Kryžiaus keliu“, susivienija kiekvienoje situacijoje, kad ją paverstų prisikėlimo keliu.

Pailgėjęs Kryžiaus kelias

Kryžiaus kelias šiandien pailgėjęs – sakė popiežius: jis kūdikiuose, kuriems neleidžiama gimti, pažemintose ir apleistose moteryse, ateities viltį praradusiame jaunime ir daugelyje šeimų, įtrauktų į mirties  – narkotikų, alkoholio, prostitucijos ir vergovės – sūkurį.

Jėzaus Kryžiaus kelias šiandien pailgėjęs nusivylusiame jaunime, nemokančiame svajoti ateities ir ją kurti: nusivylimas ir konformizmas tapo šiandien labiausiai vartojamu narkotiku. Jis pailgėjęs paslėptame skausme, piktinančiame visus, kurie vietoj pasiturinčios visuomenės solidarumo patiria atstūmimą, skausmą ir vargą ir kuriems suverčiama kaltė už visą socialinį blogį. Jis – apleistų ir atmestų senolių vienišume, čiabuviuose, iš kurių atimamos žemės, šaknys, kultūra, atimamas visas žinojimas, kuriuo galėtų dalytis. Kryžiaus kelias pratęsiamas neapykantos ir išprotėjusio vartotojiškumo trypiamos mūsų žemės motinos šauksme; pratęsiamas visuomenėje, kuri nebemoka liūdėti ir verkti skausmo akivaizdoje.

Popiežius klausė, ką mes darome ir kaip reaguojame į Jėzų, kuris kenčia mūsų draugų ir mums nepažįstamų žmonių, kuriuos išmokome paversti nematomais, veiduose? Ar paguodžiame ir palydime apsiginti negalinčius ir kenčiančiuos mažuosius ir apleistuosius? Ar išdrįstame pasilikti prie Kryžiaus su Marija?

Kontempliuokime tvirtumo moterį Mariją

Iš Marijos mokykimės, kaip pasilikti prie Kryžiaus ir ištarti: „Štai aš“, kad Kryžiaus kelyje kitus palaikytume, apgintume ir apkabintume kaip Dievo Motina Marija – didžioji vilties sergėtoja.

Tėve, ir mes trokštame būti Bažnyčia, kuri palaiko, palydi, kuri geba pasakyti: „Štai aš“ daugybės greta mūsų esančių kristų gyvenimuose ir kryžiuose.

Tėve, kaip Marija norime išmokti būti prie kryžiaus.

Išmokyki, Viešpatie, būti prie Kryžiaus ir prie kryžių. Šį vakarą atverki mūsų akis ir širdis, išvaduok iš paralyžiaus ir pasimetimo, baimės ir nevilties. Tėve, išmokyk pasakyti: „Štai aš esu kartu su tavo Sūnumi, kartu su Marija ir su daugybe mylimų mokinių, kurie trokšta priimti tavo karalystę į savo širdį“. (SAK / Vatican News)