Popiežius jaunimui: Petras ir Bažnyčia yra su jumis
Pro džiūgaujančių jaunuolių minią papamobiliu atvažiavusį popiežių prie pakylos pasitiko penkiems pasaulio žemynams atstovaujantys penki jaunuoliai, vilkintys tradiciniais folkloriniais drabužiais. Buvo atneštas Jaunimo dienų kryžius, kurį 1984 m. Romoje jaunimui įteikė šv. Jonas Paulius II, ir Marijos ikona. Buvo taip pat pristatyti aštuoni šių pasaulio jaunimo dienų dangiškieji globėjai – nuo prieš šimtmečius gyvenusių šventųjų Jono Didacho ir Rožės Limietės iki Jono Pauliaus II ir Oskaro Arnulfo Romero. Visų PJD dalyvių vardu popiežių pasveikino Panamos arkivyskupas José Domingo Ulloa Mendieta.
„Atsimenu, kad kai Krokuvoje kažkas manęs paklausė, ar dalyvausiu pasaulio jaunimo dienose Panamoje, atsakiau, kad nežinau, ar aš dalyvausiu, bet Petras tikrai dalyvaus. Dėl to šiandien su nepaprastu džiaugsmu aš jums sakau: Petras yra su jumis“, – kreipėsi Pranciškus ir dėkojo jaunimui, kad nebodami sunkumų atkeliavo į Panamą. Žinau, sakė popiežius, kad kai kuriems iš jūsų nebuvo lengva čia atvykti. Žinau, kiek pasiaukojimo ir jėgų jums tai kainavo.
Petras ir Bažnyčia keliauja kartu su jumis. Ir jūs nebijokite keliauti kartu su Bažnyčia, būkite jos atsinaujinimo jėga, skelbkite džiaugsmą ir liudykite Evangeliją. Su džiaugsmu eiti pirmyn nereiškia kurti kažkokią paralelinę Bažnyčią, linksmesnę ir labiau „cool“, labiau jaunatvišką ir turinčią daugiau dekoratyvių elementų. Žinau, kad ne dėl to jūs čia susirinkote. Jei kas taip galvoja, negerbia jūsų ir viso to, ką per jus Šventoji Dvasia sako mums visiems.
Jūs šiuo susitikimu mus mokote, kad neturime nei slėptis minioje, nei manyti, kad visi čia susirinkę yra vienodi ir visi vienodai mąsto. Šis susitikimas, jame įkūnyta susitikimo kultūra mus ragina turėti drąsos gerbti vieni kitų savitumus ir tuo pat metu visiems kartu svajoti apie tuos didžiuosius dalykus, dėl kurių Jėzus atidavė gyvybę, apie tuos idealus, kuriuos Šventoji Dvasia išliejo visų mūsų širdyse. Ta svajonė teka mūsų kraujagyslėmis. Mūsų širdis šokteli iš džiaugsmo ir susijaudinimo kiekvieną kartą, kai išgirstame: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35).
Popiežius jaunimui priminė ir Centrinėje Amerikoje kraują už Kristų ir žmones praliejusį vyskupą šv. Oskarą Arnulfą Romero. Jis dažnai sakydavo, kad krikščionybė – tai ne tikėjimo tiesų visuma, ne įsakymai ir draudimai, bet Asmuo, kuris mane myli ir trokšta, kad ir aš jį mylėčiau. Krikščionybė – tai Kristus.
Kristaus meilė nieko mums neprimeta ir mūsų neslegia, nė vieno nenustumia į pašalį ir nenutildo, nepažemina ir nepavergia. Tai kasdieninė santūri ir pagarbi meilė, kuri vaduoja, gydo, padeda atsikelti. „Ar tiki šia meile? Ar nori dėl jos aukotis?“, – klausė popiežius ir priminė, kad panašų klausimą prieš du tūkstantmečius išgirdo ir Mergelė Marija. „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei”, – ji atsakė. „Ar ir mes, kaip Marija, atsakysime: „Norime tau tarnauti Viešpatie, tebūna, kaip tu pasakei?“ (JM / VaticanNews)
