Popiežiaus audiencija Italijos judėjimui už gyvybę

Pasak Pranciškaus, tyčinis gyvybės užgesinimas tada, kai ji rengiasi pražysti, yra pakto tarp kartų sulaužymas. Kur yra gyvybė, ten yra viltis. O kai gyvybė pažeidžiama nuo pat ištakų, lieka nebe dėkingas ir nustebęs svetingumas gavus tokią dovaną, o šaltas skaičiavimas, kiek turime ir kiek norime skirti. Tada ir pati gyvybė tampa vartojimo gėriu, kurį galima panaudoti sau ar kitiems arba išmesti. Tokia dramatiška vizija, deja, yra paplitusi, giliai įsišaknijusi, pateikiama kaip žmogaus teisė, sukelia daug kančių silpniausiems mūsų broliams.

„Tačiau mes niekada nenuleidžiame rankų, toliau dirbame, pažinodami savo ribas, bet ir Dievo galybę“, – sakė popiežius, pasidžiaugęs, kad tarp audiencijos dalyvių daug jaunų žmonių, merginų ir vaikinų. Jis padėkojo jiems už jų kaip judėjimo dalyvių darbą.

Jis taip pat pasidžiaugė, jog daug judėjimo narių deklaruoja ištikimybę katalikų tikėjimui ir Bažnyčiai, bet taip pat tuo, jog judėjimas vadovaujasi pasaulietiškais principais, remiasi žmogišku ir pilietišku gyvybės gėriu, kuris gali būti pripažintas bet kokių įsitikinimų žmonių. Kaip ir tai, kad ką tik užsimezgusios gyvybės yra visos visuomenės vaikai, o jų didelio skaičiaus nužudymas padedant ir valstybei yra problema, kuri įtakoja bendrą teisingumą, visų žmogiškų ir socialinių problemų sprendimą. (RK / Vatican News)