Popiežius pasveikino Pasaulio vyriausybių susitikimą
Pasaulio vyriausybių susitikimas stengiasi susieti vyriausybes, politinį pasaulį, verslo sektorių, socialinius mokslininkus ir šiuolaikinių technologijų pionierius bei diegėjus. Per pastaruosius keliolika metų technologijos, ypač virtualios, jau radikaliai pakeitė kai kurių pasaulio visuomenių gyvenimo sričių – komunikacijos, transporto, ekonomikos, viešojo gyvenimo – organizavimą. Neabejotinai tai tik didelio entuziazmo lydima pradžia. Tačiau netrūksta balsų, kurie ragina nepamiršti atsargumo ir perspėja apie grėsmes. Viena iš dažniausiai minimų yra tai, jog visus apimanti komunikacijos tarp asmenų sistema gali tapti visus apimančia sekimo ir kontrolės sistema, išnaudojama autoritarinio režimo ar monopolinių ekonominių interesų. Septintą kartą rengiamas Pasaulio vyriausybių susitikimo pranešėjai diskutuoja, kaip šiandieninį vystymąsi padaryti iš tiesų palankų pasaulio žmonėms.
Galima priminti, kad būtent ši tema yra viena iš centrinių popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato si“. Joje konstatuojama, jog „žmonija įžengė į naują epochą, kurioje technologijos galia verčia mus rinktis, kokiu keliu toliau žengti“ (102 sk.). Popiežius perspėja, kad įsivyrauja „technokratinė paradigma“, kuri klaidingai tiki, jog galime viską „turėti, valdyti ir keisti“ pagal savo įgeidžius, ignoruoja etinius argumentus, dvasingumo sferą, minties istoriją ir mano, jog technologijos gali išspręsti visas kitas problemas – ekologines ar socialines. Tačiau tokiu atveju rizikuojame sukurti labai technologišką, tačiau nežmonišką visuomenę, nekalbant apie tai, kad naujos technologijos gali sukurti naujų problemų. Todėl technologijų pažangą turi lydėti atitinkama kultūrinė, socialinė ir dvasinė pažanga.
Šį visokeriopo ir visapusiško vystymosi principą popiežius priminė ir savo video žinioje Pasaulio vyriausybių susitikimo dalyviams. Pranciškus prisiminė savo ką tik įvykusią kelionę Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuolaikiškoje šalyje, kuri stengiasi žvelgti į ateitį, idėjas ir žodžius paversdama konkrečiomis iniciatyvomis: ne vien ekonomikoje, bet ir žmonių ryšiuose.
„Taip pat mačiau dykumoje augančias ir žydinčias gėles“, – sakė popiežius, atsimindamas tai, ką įmanoma padaryti su šiandieninėmis galimybėmis. – „Ir grįžau į namus su viltimi, kad daug kitų dykumų pasaulyje gali sužydėti. Manau, jog tai įmanoma, tačiau tik tuo atveju, jei augsime kartu, vienas šalia kito, atviri ir pagarbūs, pasirengę prisiimti kaip savo visų problemas, kurios globaliame kaimelyje yra kiekvieno problema“.
„Mąstau apie jus ir jūsų darbą šiomis dienomis, kurių metų aptariate tokias pamatines temas, kaip politikos iššūkiai, ekonomikos vystymasis, aplinkos apsauga, technologijų panaudojimas. Linkiu, kad jūsų apmąstymų pagrindinis klausimas būtų ne tai, kokie geriausi naudojimo būdai, o tai, kokį pasaulį norime kartu sukurti. Šis klausimas mus kreipia dirbti galvojant ne tiek apie kapitalą ir ekonominius interesus, kiek apie tautas ir asmenis; ne tiek apie betarpišką naudą rytoj, kiek apie ateitį ir mums tenkančią atsakomybę palikti pasaulį tiems, kurie ateis po mūsų, apsaugotą nuo aplinkos degradavimo ir, visų pirma, moralų“.
„Iš tiesų neįmanoma kalbėti apie tvarų vystymąsi be solidarumo (Laudato si, 159 sk.). Galime net pasakyti, jog gėris, kuris nėra bendras, iš tiesų nėra gėris. Galbūt šiandien kaip niekada mąstymas ir veikimas reikalauja tikro dialogo su kitu, nes be kito nėra ateities ir man. Linkiu, kad dirbdami ir matydami veidus išgirstumėte tautų ir vargšų skundą, mąstytumėte apie su vaikais suijusius klausimus. Su tokiomis mintimis jums dėkoju ir linkiu vaisingo darbo dėl bendrojo gėrio ir prašau Viešpaties laiminti jūsų įsipareigojimą dėl teisingesnio ir visiems dosnaus pasaulio“, – sakė popiežius. (RK / Vatican News)
