Popiežius priėmė šv. Alfonso Liguorio akademijos bendruomenę
Moralinė teologija tiria, kaip sutikti ir priimti Kristų kasdieniame gyvenime kaip tą, kuris išlaisvina iš nuodėmės, iš liūdesio, vidinės tuštumos, uždarumo ir pagimdo mumyse džiaugsmą. Kadangi kasdienybės kontekstas, kultūra, mentalitetas nuolatos kinta, evoliucionuoja ir moralinė teologija. Jos klausimai ir atsakymai, pakartojo popiežius Pranciškus, nėra abstraktūs, priešingai – konkretūs ir realistiški.
„Ištikimybė savojo instituto šaknims šiandien iš jūsų prašo dar dosnesnio ir įsitikinusio įsipareigojimo moralinei teologijai, pasižyminčiai misionieriška „išeinančios Bažnyčios“ įtampa“, – sakė popiežius. Audiencijos dalyviams jis linkėjo mokėti išsilaisvinti, kaip mokėjo šv. Alfonsas Liguoris, iš pozicijų ir vertinimų, kurie neatsižvelgia į konkrečią asmenų ir šeimų situaciją, kaip ir perdėto krikščioniško gyvenimo idealizavimo.
Pranciškus linkėjo gerai įsiklausyti į sunkumus ir viltis tų, kuriuos tūkstančiai nuodėmės formų pasmerkia nesaugumui, skurdui, išstūmimui iš visuomenės. Kita vertus, tai nėra, kaip gerai suprato šv. Alfonsas, pasaulis, nuo kurio reikia gintis arba kurį reikia pasmerkti. Jį reikia gydyti ir išlaisvinti veikiant taip, kaip veikė Kristus: įsikūnijant, dalijantis poreikiais, atsiliepiant į giliausius širdies lūkesčius, parodant, jog visi, taip pat nusidėjėliai ir atstumtieji, yra Tėvo širdyje ir yra Kristaus mylimi iki kryžiaus. Kas buvo paliestas tokios meilės, tas jaučia skubų poreikį atsiliepti.
„Visi moralinės teologijos žodžiai turi būti lipdomi šioje gailestingumo logikoje, kuri juos iš tiesų padaro gyvenimo ir pilnatvės žodžiais“, – sakė Pranciškus. Moralinės teologijos paieškos dažnai plaukia prieš srovę, prieš individualistinę, konkurencija ir stipriojo teise pagrįstą etiką, kuri patį žmogų padaro viena iš prekių, kurią galimą suvartoti, o po to išmesti. Tai išmetimo, atliekų kultūra. Ji neaplenkia, priminė popiežius, ir mūsų natūralios aplinkos, būtinos mūsų sveikam ir oriam gyvenimui. Aplinka yra išnaudojama, sužeidžiama tūkstančiais būdų, tad aplinkosaugos klausimai taip pat yra moralinės teologijos kompetencija. Dar viena svarbi sritis yra biologijos ir medicinos klausimai. Viena vertus, šių disciplinų laimėjimai yra didžiuliai, kita vertus, ir jų akivaizdoje reikia tvirtai ginti silpniausią ir pažeidžiamiausią gyvybę.
Moralinės teologijos dėstytojus ir studentus popiežius Pranciškus padrąsino nebijoti „susipurvinti rankų“ sprendžiant konkrečias problemas. (RK / Vatican News)
