Pranciškaus audiencija Romos kalėjimo personalui
„Kiekvienam dėkoju savo ir Bažnyčios vardu už jūsų darbą su kaliniais: jis reikalauja vidinės stiprybės, ištvermės ir savo misijos suvokimo“, – sakė popiežius Pranciškus audiencijos dalyviams. Tai sunkus uždavinys: personalo trūkumas, didelis kalinių skaičius, gyvenimas atsiskyrus nuo šeimos apsunkina pastangas, kurios ir taip yra psichologiškai sunkios.
Tačiau būtina, anot popiežiaus, kad kalėjimas būtų žmoniška vieta, kurioje suklydę ir praradę laisvę asmenys, vyrai ir moterys, galėtų būti išgydyti nuo savo žaizdų ir perkeisti. Neturime pamiršti, jog daug kalinių yra vargšai, be pagrindo, be saugumo, be šeimų, likimo valiai palikti žmonės. Visuomenei jie yra nepatogūs žmonės, našta, kurios norisi atsikratyti. Skausminga girdėti, kad daugybe atveju kalėjimai tampa prievartos ir nelegalumo vietomis, kuriose klesti žmogiškos piktybės, didinamos kančios, žeminamas žmogaus orumas.
„Tačiau patirtis rodo, jog kalėjimas padedant kalėjimo darbuotojams gali iš tiesų tapti atpirkimo, prisikėlimo ir gyvenimo pakeitimo vieta“, – sakė popiežius. Tai įmanoma einant tikėjimo, darbo, profesinio ugdymo keliais dvasinio artumo ir atjautos atmosferoje. Kalėjime reikia tokios nuostatos, kuri matyti Gerojo Samariečio palyginime: žinojimas, kad yra mylimi, kad kažkas juos užjaučia, padeda kaliniams.
Popiežius Pranciškus jau ne pirmą kartą pabrėžė, kad bausmė kalėjime neturi tapti pasmerkimu visam gyvenimui. Kaliniams visada turi būti paliktas „atviras langas“, sąlygos sugrįžti į visuomenę.
„Bausmė be vilties nepadeda, yra nenaudinga, sužadina širdyje neapykantą, keršto troškimą ir žmogus iš kalėjimo išeina dar blogesnis, nei įžengė“, – pabrėžė popiežius. Suklydusiems ir įkalintiems būtina parodyti, jog turi ateitį, jog gali viltis ateitimi, jog langas nėra aklinai užvertas.
„Drąsinu jus tęsti jūsų svarbų darbą santarvėje ir vienybėje. Visi kartu – vadovybė, kalinių prižiūrėtojai, kapelionai, ugdytojai, savanoriai – esate kviečiami žygiuoti viena kryptimi, kad padėtumėte atsistoti ir augti viltyje tiems, kurie, deja, pakliuvo į blogio spąstus“, – sakė popiežius Pranciškus. – „Savo ruožtu jus lydžiu širdimi ir malda, kad savo darbu prisidėtumėte prie kalėjimo virsmo iš bausmės ir kančios vietos į žmogiškumo ir vilties laboratoriją“.
Šventasis Tėvas priminė, kad Argentinoje reguliariai lankydavo kalėjimą ir užtikrino, kad jaučia didelį artumą tiek kaliniams, tiek kalėjimo darbuotojams. Su viena kalinių grupe palaikė nuolatinį telefoninį kontaktą. Pasak jo, įžengus į kalėjimą neretai jam kyla klausimas: „Kodėl jie, o ne aš?“ Šis jausmas, anot Šventojo Tėvo, jam buvo naudingas, leido dėkoti Viešpačiui už tai, kad atleido už jo trūkumus ir nuodėmes.
„Šis klausimas labai padeda: kodėl jie, o ne aš?“ – pakartojo Pranciškus. – „Laiminu iš širdies jus ir jūsų šeimų narius. Prašau melstis ir už mane“. (RK / Vatican News)
