Drąsa rizikuoti dėl Dievo pažado
Popiežius žinioje prisiminė pirmųjų Jėzaus mokinių pašaukimo sceną, įvykusią prie Galilėjos ežero. Jėzus pašaukė brolius žvejus Simoną ir Andriejų ir kitus du brolius žvejus Jokūbą ir Joną jiems metant tinklus į ežerą. Jie žinojo, jog kai kada gausi žveja atsilygina už jų įdėtas dideles pastangas, o kartais, kad ir stengiantis visą naktį, tinklai neprisipildo. Tai įprastinės gyvenimo situacijos kiekvienam iš mūsų, rašo popiežius. Pagal jas patikriname savo širdies troškimus, įsipareigojame sumanymams, kurie, tikime, bus vaisingi, daugelio kitų galimybių jūroje bandome nustatyti teisingą kursą, kuris patenkintų mūsų laimės troškimą. Kartais džiaugiamės gera žūkle, kitais kartais reikia apsišarvuoti drąsa, kad suvaldytume bangų vėtomą valtį arba susitaikytume su tuščiais tinklais.
Tuo metu prie žvejų priartėja Jėzus. Kaip kiekvieno pašaukimo atveju, įvyksta susitikimas. Kaip su asmeniu, su kuriuo nutarėme dalytis gyvenimu santuokoje, arba kai pajutome pašvęsto gyvenimo žavesį. Tuomet patyrėme susitikimo staigmeną ir džiaugsmą, galintį užpildyti mūsų gyvenimą. Jėzus, prisiartinęs prie žvejų, įveikė „normalumo paralyžių“ ir pažadėjo jiems: „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.
Viešpaties pašaukimas nėra Dievo mums primestas „narvas“ ar našta, o priešingai – meilus Dievo veiksmas, jo priartėjimas ir kvietimas dalyvauti didingame projekte, kartu atskleidžiant dar didesnės jūros ir sėkmingesnės žūklės perspektyvą.
Todėl Viešpaties pašaukimas yra kvietimas, kad nepasiliktume ant kranto su tinklais rankose, o sektume Jėzumi keliu, kurį jis paskyrė mums mūsų laimei ir aplink mus esančiųjų gerovei. Tai reiškia, kad priimant kvietimą reikia drąsos pasiryžti tokiam apsisprendimui, surizikuoti. Iš esmės tai reiškia, kad rinkdamiesi iš plačios pašaukimų jūros neturime vien taisyti tinklus saugiose savo valtyse, bet turime pasitikėti Viešpaties pažadu.
Popiežius, kreipdamasis į pašauktuosius, ypač į jaunimą, užtikrino, jog nėra didesnio džiaugsmo už gyvenimo paaukojimą Viešpačiui. „Visuomet prisiminkite, kad paliekantiems tinklus ir valtį, kad sektų juo, Viešpats pažada naujo gyvenimo džiaugsmą, kuris kelyje su juo pripildo širdį ir sielą“.
Šventasis Tėvas žinioje pripažįsta, jog nelengva atpažinti gyvenimo pašaukimą ir pakreipti gyvenimą teisinga kryptimi. Tam reikia atnaujinto visos Bažnyčios įsipareigojimo. Visi – kunigai, vienuoliai, pastoraciniai darbuotojai ir ugdytojai turėtų suteikti proga pašauktiesiems, kad geriau įsiklausytų į pašaukimą, jį atpažintų. Pasak popiežiaus Pranciškaus, tam būtina atitinkama jaunimo ir pašaukimų pastoracija, kuri padėtų atrasti Dievo planus per maldą, Dievo žodžio apmąstymą, adoraciją ir dvasinį palydėjimą. (SAK / Vatican News)
