Paieška

Popiežiaus audiencija Vatikano archyvo personalui Popiežiaus audiencija Vatikano archyvo personalui 

Po metų atveriamas Pijaus XII archyvas

„Šis nuolatinis ir nelengvas jūsų ir jūsų bendradarbių įsipareigojimas man šiandien leidžia, minint reikšmingą sukaktį, pranešti apie sprendimą tyrinėtojams atverti archyvinius popiežiaus Pijaus XII dokumentus“, – sakė popiežius pirmadienio, kovo 4 dienos, audiencijoje Vatikano archyvo vadovams ir personalui. Šventojo Tėvo paminėta sukaktis yra aštuoniasdešimt metų nuo Pijaus XII išrinkimo 1939 kovo 2-ąją. Šio popiežiaus pontifikatas truko beveik 20 metų, iki mirties 1958 spalio 9-ąją. Popiežius Pranciškus nurodė, kad Pijaus XII archyvas bus laisvai prieinamas visiems tyrinėtojams lygiai po metų – nuo 2020 kovo 2 dienos.

Tai svarbi žinia istorijos tyrinėtojams. Kaip žinoma, kiekviena valstybė turi normas, kurios reguliuoja prieigą prie konfidencialių arba asmeninių dokumentų: tai gali būti 30, 50 ir net 100 metų nuo jų sudarymo datos. Šventasis Sostas laikosi bendros 70 metų taisyklės nuo pontifikato pabaigos. Kitaip tariant, Pijaus XII dokumentai turėjo tapti viešais tik 2028 metais.

Tačiau į Šventąjį Sostą daug kartų buvo kreipiamasi prašant paankstinti šią datą. To ypač prašė istorikai – Bažnyčios ir pasaulio istorijos tyrinėtojai, kurie tyrinėja Antrojo pasaulinio karo ir pokario metų aplinkybes.

„Priėmiau šį sprendimą išklausęs savo artimiausių bendradarbių nuomonę, su ramiu ir pasitikinčiu nusiteikimu, įsitikinęs, jog rimti ir objektyvūs istoriniai tyrinėjimai leis teisingoje šviesoje kritiškai įvertinti tiek šio popiežiaus didžiausius nuopelnus, tiek, be abejonės, didžiausių sunkumų momentus, sunkiausius sprendimus, žmogišką ir krikščionišką atsargumą, kuris kai kam gali atrodyti kaip tyla, tačiau iš tiesų buvo bandymas didelėmis žmogiškomis pastangomis tamsiausiu ir žiauriausiu metu išlaikyti humanitarinių iniciatyvų ugnelę, neregimą, tačiau aktyvią diplomatiją, viliantis širdžių atvirumo“, – sakė popiežius audiencijos dalyviams. – „Bažnyčia nebijo istorijos, priešingai – ją myli ir norėtų mylėti dar labiau, kaip myli Dievas. Su pasitikėjimu atveriu ir patikiu tyrėjams šį dokumentinį paveldą.“

Galima priminti, kad Pijaus XII pontifikatas buvo smerkiamas dėl tariamo kolaboravimo su nacių režimu ar abejingumo žydų naikinimui. Šiuo metu jau gerai žinoma, kad šie kaltinimai buvo tyčia kurpiami komunistinės propagandos mašinos, siekiant apjuodinti ir diskredituoti: šiandien tai pavadintume „netikromis naujienomis“. Buvo surinkta daug medžiagos ir liudijimų, kurie atrėmė šias melagingas interpretacijas. Tačiau prieiga prie visos Pijaus XII asmeninės ir diplomatinės dokumentacijos, prie visų tuometinių Romos Kurijos vadovų ir institucijų dokumentų leis šiuos klausimus tirti daug geriau.

Reikia patikslinti, kad popiežiaus Pauliaus VI ir popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimais dalis Pijaus XII pontifikato archyvo jau yra paviešinta, kaip kad „Vatikano informacijos apie karo belaisvius biuro“ dokumentai. Šis biuras veikė 1939–1947 metais ir kaupė duomenis apie visus karo belaisvius, civilius ir kariškius, apie kuriuos sužinodavo įvairiausiais kanalais. Vėliau surinkta informacija buvo viešai skelbiama, kad karo išblaškytų šeimų nariai galėtų susirasti vienas kitą.

Verta pridurti, kad neribojama prieiga prie archyvų, susidedančių iš dešimčių tūkstančių aplankų, milijonų puslapių įvairiomis kalbomis savaime nesuteikia trokštamos informacijos vieną ar kitą klausimą tiriančiam istorikui. Ši pastaba ypač galioja karo metų Pijaus XII dokumentacijai, kai skirtingos formos ir turinio dokumentai dėl personalo trūkumo, milžiniško pačių dokumentų srauto, šimtų laiškų, telegramų, pranešimų kiekvieną dieną chaotiškai pasklisdavo po įvairias dėžes, įvairias vietas, įvairia chronologine tvarka. Tokiu atveju vientisos mozaikos sudėliojimas tampa pavieniam istorikui beveik neįmanomas. Šiuo požiūriu svarbus yra dokumentų rūšiavimas, aprašymas, turinio lentelių ir nuorodų indeksų sudarymas. Šiam uždaviniui per dvidešimt Vatikano archyvo darbuotojų jau skyrė dvylika metų darbo: jis buvo pradėtas 2006 metais. Jų darbo vaisius yra dešimtys storų tomų su nuorodomis, kurios būsimiems tyrėjams padės greitai surasti tai, ko ieško. Popiežius Pranciškus padėkojo audiencijos dalyviams už jų kantrų ir ilgą įsipareigojimą.

„Jūsų darbas yra tylus ir toli nuo triukšmo, puoselėja atmintį ir gali būti palygintas su priežiūra didingo medžio, kurio šakos stiebiasi į dangų, o šaknys yra tvirtai įaugusios į žemę“, – sakė popiežius Pranciškus. Pasak jo, archyvarai globoja Bažnyčios, besistiebiančios link dangaus, tačiau įsišaknijusios į įsikūnijusį Žodį, istorijos medžio šaknis. Jei šaknys gyvos, tada ir syvų maitinamos šakos auga į ateitį.

Kaip paaiškinama Vatikano archyvų interneto portale, prieiga prie archyve saugomų dokumentų nemokamai suteikiama asmenims, kurie atvyksta mokslo tikslais ir turi tam kvalifikaciją. (RK / Vatican News)

Popiežiaus audiencija
2019 kovo 04, 15:26