Popiežius Maroke: įveikime baimę, bendradarbiaukime
Šv. Pranciškaus ir Sultono al-Malik al-Kamilio rankų paspaudimas prieš aštuonis šimtmečius buvo pranašiškas ženklas. Jis parodė, jog drąsa susitikti ir ištiesti draugystės ranką yra žmonijos taikos ir darnos kelias, o tuo tarpu ekstremizmas ir neapykanta sukelia pasidalijimą ir destrukciją. „Mano viltis, – pasakė marokiečių tautai Pranciškus, – kad pagarba vieni kitiems ir bendradarbiavimas padės sustiprinti nuoširdžios draugystės ryšius ir leis mūsų bendruomenėms parengti geresnę ateitį ateinančioms kartoms“.
Pasak Šventojo Tėvo, ši jo kelionė į Maroką suteikia progą pagilinti tarpreliginį dialogą ir dviejų religijų sekėjų bendrą supratimą. „Visi jaučiamės įpareigoti stiprinti norą bendradarbiauti siekiant sukurti solidaresnį pasaulį, puoselėti dialogą, kuris gerbtų visų tautų ir kiekvieno individo lobius ir išskirtinumą, ypač dabar, kai yra pavojus panaudoti mūsų skirtingumus ir vienų apie kitus supratimo trūkumą konfliktų ir pasidalijimo siekiams“.
„Esame pašaukti nenuilsdami eiti šiuo keliu, stengtis įveikti baimę ir priešiškumą kurstančią įtampą, nesusipratimus ir stereotipus. Reikia ugdyti pagarbaus ir vaisingo bendradarbiavimo dvasią, ne mažiau svarbu priešintis fanatizmui ir ekstremizmui visų tikinčiųjų solidarumu, pagrįstu mūsų veiksmus įkvepiančiomis bendromis pamatinėmis vertybėmis“.
Popiežius kalbėjo apie autentišką dialogą, leidžiantį geriau įvertinti religijų vaidmenį tiesiant tarp tautų tiltus pagarbos kitiems, draugystės ir brolystės dvasia. Taip pat Maroke gyvenantys krikščionys trokšta tiesti tiltus, tuo norėdami išreikšti žmonijos brolystę ir jai tarnauti. Popiežius, prisimindamas neseniai Abu Dabyje paskelbtą dokumentą apie žmonijos brolystę, sakė, kad šitaip galima sustabdyti piktnaudžiavimą religija neapykantai, smurtui, ekstremizmui ir aklam fanatizmui kurstyti ir šauktis Dievo vardo žudynėms, trėmimams, terorizmui ir represijoms pateisinti.
Autentiško dialogo reikia taip pat dedant pastangas apsaugoti Dievo žmonijai duotą planetą ir prisidėti prie nuoširdaus ekologinio atsivertimo visapusiškai žmonijos plėtrai. Tik veikdami kartu, kantriu, atviru ir nuoširdžiu dialogu galėsime imtis atitinkamų sprendimų, kad būtų sustabdytas globalinis atšilimas ir įgyvendintas tikslas pašalinti skurdą. Nūdienė migrantų krizė irgi liudija apie reikalą skubiai konkrečiais veiksmais pašalinti priežastis, verčiančias tiek daug žmonių palikti savo kraštus ir šeimas, maža to, šie žmonės patiria marginalizavimą ir atmetimą. Šventasis Tėvas išreiškė užtikrintumą, jog Marokas, kuris gruodžio mėnesį surengė tarpvyriausybinę konferenciją dėl saugios ir tvarkingos migracijos, tarptautinei bendruomenei ir toliau bus žmoniškumo migrantams ir pabėgėliams pavyzdys. „Visagalis, maloningas ir gailestingas Dievas tesaugoja visus jus ir telaimina Maroką“, – pasakė popiežius.
Po susitikimo su marokiečių tauta Maroko karalius Mohamedas VI palydėjo popiežių Pranciškų į valstybės mauzoliejų, popiežius pagerbė jame palaidotus karalius Mohamedą V ir Hassaną II, pasirašė garbės svečių knygoje. Iš mauzoliejaus popiežius nuvyko į Karališkuosius rūmus, juose pasveikino karaliaus šeimos narius ir su karaliumi pasirašė bendrą pareiškimą dėl Jeruzalės – žmonijai, ypač trijų monoteistinių religijų tikintiesiems brangaus miesto – išsaugojimo kaip susitikimo ir taikingo sugyvenimo vietos.
Po šio mandagumo vizito popiežius ir karalius apsilankė Mohamedo VI Institute, kur juos pasveikino Maroko religijos reikalų ministras ir kalbas pasakė du instituto, rengiančio musulmonų dvasininkus ir dvasininkes, studentai.
Popiežius Pranciškus, kreipdamasis į Maroko tautą, be kita ko, paminėjo šio instituto įnašą šalinant bet kokias fanatizmo ir ekstremizmo apraiškas, priminė, kad jos dažnai atveda prie smurto ir terorizmo, o tai bet kuriuo atveju yra religijos ir paties Dievo įžeidimas. „Mes žinome, kaip svarbu tinkamai ugdyti būsimus religinius lyderius, jei norime sužadinti tikrai nuoširdžią religinę dvasią ateities kartų širdyse“, – pasakė popiežius. (SAK / Vatican News)
