Popiežius: užkietėjusios širdys verčia svaidytis akmenimis
Prieš savaitę trečiadienį, kovo 13 dieną, sukako popiežiaus Pranciškaus pontifikato šeštosios metinės. Naujasis popiežius pirmosiomis pontifikato dienomis nustebino daugelį savo kalba ir gestais, pradedant pirmuoju susitikimu su Romos vyskupijos tikinčiaisiais ir daugeliu kitų žmonių iš viso pasaulio Šv. Petro aikštėje kovo 13 pavakare. Pirmajame susitikime su žurnalistais kovo 16 dieną popiežius Pranciškus pasakė, jog jis trokšta „vargstančiųjų Bažnyčios tarnaujančios vargstantiesiems“, todėl pasivadino Pranciškumi – vargstančiųjų žmogaus Pranciškaus Asyžiečio vardu. „Šv. Pranciškus – vargstančiųjų žmogus, taikos žmogus, kuris myli ir saugo kūriniją“, – sakė anuomet popiežius.
Netrukus popiežius aplankė savo pirmtaką, pirmąjį Bažnyčios popiežių emeritą Benediktą XVI, pranešė, kad nesikels gyventi į erdvų popiežiaus namų apartamentą viršutiniame apaštališkųjų rūmų aukšte, o pasirinko gyventi kukliame Šv. Mortos namų bute, pirmąsias popiežiavimo sekmadienio Mišias aukojo Vatikane, tačiau ne bazilikoje, o parapijinėje Šv. Onos bažnyčioje ir pranešė, jog Paskutinės Vakarienės Mišias aukos ne savo katedroje, o nepilnamečių pataisos kolonijoje Romos priemiestyje, kur atliks Didžiojo ketvirtadienio kojų plovimo apeigas. Bažnyčiai tai buvo iškalbūs naujumo ženklai, tik nedaugelis žinojo, kad prieš išrenkamas Romos vyskupu ir popiežiumi Buenos Airių arkivyskupas kardinolas Bergoglio paprastai aukodavo Paskutinės Vakarienės Mišias ne arkivyskupijos katedroje, o kuriame nors miesto kalėjime ar ligoninėje.
Po geros savaitės Šventais Tėvas Vatikane įvedė dar vieną naują paprotį – kasdienių privačių Mišių aukojimą Šventosios Mortos namų koplyčioje, dalyvaujant nedideliam būriui žmonių. Ilgainiui šios rytmetinės Mišios ir jų metu popiežiaus sakomos homilijos tapo populiariausiu Šventojo Tėvo kasdienės veiklos įvykiu. Homilijų rinkiniai ir jų vertimai, taip pat lietuvių kalba, tapo leidybine naujove.
Į pirmąsias Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje popiežius Pranciškus pakvietė Vatikano sodininkus ir kiemsargius. Penktadienį, kovo 22 dieną, sukanka popiežiaus pradėto papročio šeštosios metinės. Sakydamas homiliją popiežius kalbėjo spontaniškai, pasakytos homilijos tekstas neišliko – šios popiežiaus Mišios nebuvo įrašytos ar nufilmuotos. Apie tai, ką pasakė homilijoje popiežius papasakojo Mišiose dalyvavęs t. Federico Lombardi, Šventojo Sosto spaudos salės ir Vatikano radijo direktorius.
„Jei mūsų širdys bus užkietėjusios, jei jos bus akmeninės, tada greitai į rankas papuls akmenys ir būsime pasirengę jais svaidytis“, – pasakė Pranciškus, komentavęs tos dienos Evangelijos skaitinį, pasakojantį, kaip Jėzaus kraštiečiai rinko akmenis, norėdami jį apmėtyti. Šventasis Tėvas tąsyk pridūrė, kad vienintelis priešnuodis akmenų svaidymui – atverti širdis meilei.
Šventasis Tėvas Pranciškus pasibaigus Mišioms sugrįžo į koplyčią pasimelsti ir užėmė laisvą vietą prie kitų tikinčiųjų koplyčios paskutinėse eilėse. Po to popiežius išėjo iš koplyčios ir sustojo prie durų, kad galėtų asmeniškai pasveikinti kiekvieną Mišių dalyvį.
„Mes – Vatikano sodininkai ir kiemsargiai – esame „nematomi asmenys““, – sakė sodininkų ir kiemsargių tarnybos vadovas Luciano Cecchetti. Jis Vatikano radijui pasidalijo Mišių ir susitikimo su popiežiumi įspūdžiais.
„Mums tikrai retai tenka būti Mišiose su popiežiumi. Po Mišių vaikštinėdamas namų salėje mačiau darbuotojus su ašaromis akyse. Mišios buvo labai paprastos, priešais save matėme ką tik išrinktą popiežių! Mes jam dėkojome, ypač kai pabaigoje jiscpasisveikino su kiekvienu atskirai, su kiekvienu pasišnekėjo, prašė už jį melstis“, – dalijosi prisiminimais pirmosiomis Pranciškaus pontifikato dienomis popiežiaus rytmetinėse Mišiose dalyvavęs Vatikano sodininkų ir kiemsargių tarnybos vadovas.
„Jei mūsų širdys bus užkietėjusios, jei jos bus akmeninės, tada greitai į rankas papuls akmenys ir būsime pasirengę jais svaidytis. Vienintelis priešnuodis akmenų svaidymui – atverti širdis meilei“ (SAK / Vatican News)