Sekmadienį po pietų popiežius aplankė Romos vyskupijos parapiją
Aštuonioliktajame amžiuje gyvenusiam šventajam vienuoliui kapucinui šv. Krispinui Viterbiečiui dedikuota parapija yra palyginti jauna. Ji buvo įkurta 1973 m., o bažnyčios statybos darbai užbaigti 1990 m.
Sekmadienį po pietų atvykęs į parapiją popiežius pirmiausia susitiko su klebonu ir jam talkinančiais kunigais, paskui pasveikino tėvus su neseniai pakrikštytais kūdikiais. Kiti du trumpi susitikimai buvo skirti vaikams ir jaunimui, kurie ruošiasi sutvirtinimo sakramentui, ir parapijos globojamiems vargstantiems žmonėms. Prieš Mišias popiežius sėdo į klausyklą ir išklausė kelių žmonių išpažinčių.
Popiežiaus sakytos Mišių homilijos centre – sekmadienio Evangelijoje girdėtas, mums visiems skirtas ir visada aktualus Jėzaus klausimas: „Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?!“
„Visi turime trūkumų. Visi. Bet esame linkę – turbūt dėl inercijos, turbūt dėl egoizmo traukos jėgos – greičiau pastebėti kitų trūkumus. Visi esame šios srities specialistai. Labai greit pastebime kitų klaidas ir apie jas kalbame. Su didžiausiu malonumu apkalbame kitus. Mums tai patinka. Galbūt šioje parapijoje taip nėra [klausytojai juokiasi], bet kitur tai labai dažnas reiškinys.“
„Pradėsime gavėnią. Būtų labai gražu, kad kiekvienas šiuo gavėnios metu apie tai pamąstytume. Koks mano požiūris į kitus žmones? Kas mano širdyje? Gal esu veidmainys, šypsausi kitiems, o paskui iš pasalų juos kritikuoju, kenkiu jiems savo liežuviu? Jei mes per gavėnią sugebėtume kiek nors pakeisti šį savo įprotį, jei neslankiotume kitiems iš paskos juos kritikuodami, aš jums sakau: Jėzaus prisikėlimas atsivertų prieš mūsų akis visu grožiu ir didybe.“ (JM / VaticanNews)
