Popiežiaus audiencija Italijoje nuo šimtmečių gyvenantiems albanams
Šios bendruomenės istorija siekia penkioliktojo amžiaus pabaigą. Turkai 1453 m. užėmė Konstantinopolį ir pradėjo buvusios Bizantijos imperijos teritorijoje sistemingai diegti islamą. Kai islamizacijos banga pasiekė Albaniją, daug krikščionių ortodoksų persikėlė per Adrijos jūrą ir surado prieglobstį Italijoje – tiek kontinentinėje dalyje, tiek Sicilijos saloje. Albanų ortodoksų bendruomenės gana greit surado bendrą kalbą su katalikais, tačiau jų tapimo Romos pripažinta graikų apeigų katalikų Bažnyčia procesas užtruko gana ilgai. Albanų graikų apeigų katalikų vyskupija Sicilijoje buvo įkurta aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje, o visą kontinentinę Italiją apimanti vyskupija, su vyskupo sostu Kalabrijos Lungro mieste, buvo įkurta 1919 m. Kontinentinėje Italijoje šiuo metu gyvena apie 30 tūkst. albanų kilmės graikų apeigų katalikų; Sicilijoje – apie 23 tūkst.
Sveikindamas įkūrimo šimtąsias metines mininčios vyskupijos tikinčiuosius, popiežius sakė, kad ši sukaktis yra labai gera proga dėkoti Viešpačiui už gailestingumą ir gerumą, kuriuo jis apdovanojo šios Bažnyčios narius per visą nelengvą istoriją. Kartu tai ir proga iš naujo pasiryžti branginti savo tradicijas, jas saugoti ir perduoti naujosioms kartoms. Popiežius ragino albanų kilmės italus graikų apeigų katalikus visų pirma branginti savo priklausymą Kristaus Bažnyčiai, visada gyventi kaip dera krikščionims, savo pavyzdžiu liudyti, kad Kristaus mokiniai visada renkasi ne neapykantą, bet meilę, ne priešiškumą, bet draugystę, kad vengia konfliktų ir brangina brolybę. Galiausiai popiežius meldė albanų graikų apeigų katalikų vyskupijos tikintiesiems Mergelės Marijos užtarimo. Ji, kuri laiko ant kelių Dievo Sūnų ir mums jį rodo kaip gyvenimo kelią, visus temoko atpažinti kiekvienam žmogui Dievo skirtus planus ir pagal juos gyventi, sakė popiežius. (JM / VaticanNews)
