Bendroji audiencija. Kelionė į Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją
„Bulgarijoje mane vedė gyva šv. Jono XXIII atmintis, kuris į šią šalį buvo pasiųstas 1925 metais kaip vizitatorius ir apaštalinis delegatas“, – sakė popiežius Pranciškus, priminęs, jog šis kraštas yra centrinės, rytinės ir pietinės Europos kelių kryžkelė.
Pasak Šventojo Tėvo, šios kelionės tikslas buvo žengti žingsnį broliškumo keliu. Šiuo požiūriu buvo džiugus susitikimas su Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu Neofitu ir šventojo sinodo nariais.
„Mūsų krikščioniškas pašaukimas ir misija yra būti vienybės įrankiais ir ženklais, galime jais būti į pirmą vietą iškeldami, padedant Šventajai Dvasiai, tai, kas mus vienija, o ne tai, kas mus skyrė ar skiria“, – sakė popiežius. Jis pridūrė, jog Bulgarija yra žemė, kurią evangelizavo šventieji Kirilas ir Metodijus, Jono Pauliaus II, kaip ir šv. Benedikto, paskelbti Europos globėjais. Šie graikai bizantiečiai išvertė Bibliją ir liturginius tekstus į slavų kalbą sukūrę specialų alfabetą. Jų drąsa ir kūrybingumas stengiantis, kad Evangelija visus pasiektų, yra pavyzdys mums.
„Šiame horizonte du kartus švenčiau Eucharistiją su Bulgarijos katalikų bendruomene, padrąsinau ją būti viltinga ir vaisinga. Dar kartą dėkoju šiai Dievo Tautai, kuri man parodė tiek tikėjimo ir meilės“, – kalbėjo Pranciškus, paminėjęs, jog paskutinis susitikimas šioje šalyje buvo skirtas taikai.
Šiaurės Makedonijoje jį lydėjo Skopje gimusios ir užaugusios šv. Motinos Teresės iš Kalkutos atminimas.
„Šioje moteryje, mažutėje, tačiau pilnoje šv. Dvasios teikiamų jėgų, matome Bažnyčios šioje šalyje ir įvairiuose pasaulio pakraščiuose įvaizdį: mažą bendruomenę, Kristaus malonės dėka tampančią svetingais namais, kuriuose daugelis atranda gyvenimo atnaujinimą“, – sakė popiežius. Jis priminė, kad dalyvaujant katalikams, kitiems religiniams lyderiams ir vargšams, palaimino Motinai Teresei dedikuotos naujos šventovės kertinį akmenį.
1991 metais nepriklausomybę įgijusi Šiaurės Makedonija pasižymi tradiciniu etninių ir religinių bendruomenių sugyvenimu. 2015–2016 metais ji parodė turinti didelę širdį padėdama migrantams ir pabėgėliams, nors tai nebuvo lengva ir dėl to patyrė daug problemų, pažymėjo Pranciškus. Jis linkėjo šiam kraštui atsiverti platiems horizontams neprarandant savo šaknų.
Popiežius šiltais žodžiais prisiminė savo susitikimą su Motinos Teresės seserimis, kurios rūpinasi vargšais.
„Mane palietė šių moterų evangelinis švelnumas. Toks švelnumas gimsta iš maldos ir adoracijos. Jos švelniai priima visus, jos yra visų seserys ir visų motinos. Dažnai mes, krikščionys, prarandame šį švelnumo matmenį, o kai jo nebėra, tampame pernelyg rimti, rūgštūs“, – sakė Pranciškus. Pasak jo, jos yra gražus pavyzdys, jog artimo meilės darbai ir švelnumas ar mielumas turi eiti kartu. „Artimo meilė yra džiugi, o ne rūgšti. Šios seserys yra pavyzdys. Tegu Dievas jas visas palaimina“, – pridūrė popiežius. – „Visus kviečiu melsti Dievo Motiną, kad laimintų šiuos du kraštus: Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją“.
Vėliau dar kartą kreipdamasis į maldininkus šv. Petro aikštėje, sveikindamas jų grupes, atvykusias iš įvairių pasaulio kraštų, Šventasis Tėvas priminė kelis kitus visuotinės Bažnyčios gyvenimo įvykius.
Visų pirma Nekaltojo Prasidėjimo Marijos Cabrera, šeimos motinos, mistikės, bažnytinio gyvenimo gaivintojos, beatifikaciją Meksikos sostinėje. Popiežius pakvietė visus paploti palaimintajai.
Popiežius sveikino kapucinų tretininkus, naujus Kristaus Legionierių kunigus, Popiežiškojo universiteto „Regina Apostolorum“ studentus, parapijų grupes iš Italijos, jaunuolius, jaunavedžius, senolius ir ligonius.
Pranciškus priminė ne vien Italijoje garsios Pompėjos Dievo Motinos maldavimus, kurie iškilmingai kalbami du kartus per metus. Pirmas iš jų būtent gegužės 8-ąją, o kitas rudenį.
„Be to šiandien mano tėvynėje švenčiama Luchano Dievo Motinos iškilmė. Melskimės visi kartu už Argentiną“, – bendrosios audiencijos pabaigoje pakvietė popiežius. (RK / Vatican News)
