Popiežius: kunigai – artimiausi vyskupų bendradarbiai ir broliai
Italijos vyskupai, susirinkę Vatikane į 73 vyskupų konferencijos generalinę asamblėją, aptars ir kitus pastoracijos klausimus, kurių bene svarbiausi yra naujos nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugos Bažnyčioje gairės ir pasirengimas Baryje ateinančiais metais vasario 19–23 rengiamam susitikimui Viduržemio jūros regiono taikos klausimu. Vyskupų asamblėjos, aptariančios būsimo pastoracinio penkmečio uždavinius, tema: „Nauji misijų veiklos būdai ir priemonės“. Vyskupų asamblėja tęsiasi iki ketvirtadienio, gegužės 23 d.
Kaip įprasta, be kelių šimtų Italijos vyskupų, generalinės asamblėjos darbus stebi kviesti svečiai, tarp kurių, su daugelio kitų Europos kraštų episkopatų vadovais, yra ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Vyskupo ir kunigo ryšiai
Pasak popiežiaus, vyskupo ir kunigo ryšiai yra vienas iš gyvybiškai svarbiausių Bažnyčios gyvenimo klausimų: tai stuburas, kuriuo remiasi diecezinė bendruomenė: jei šis ryšys iškryptų, neišvengiamai nusilptų visas kūnas, sunyktų net Bažnyčios žinia. Deja, kai kurie vyskupai nelabai sugeba sukurti patenkinamus ryšius su savo kunigais. Šitaip jie rizikuoja sugadinti savo misiją ir net susilpninti Bažnyčios misiją, sakė Pranciškus.
„Tvirtas vyskupo ir kunigų tarpusavio ryšys remiasi Jėzaus ant kryžiaus paliudyta besąlygiška meile, kuri yra vienintelė tikra bendravimo taisyklė vyskupams ir kunigams. Iš tikrųjų kunigai yra mūsų artimiausi bendradarbiai ir broliai. Jie – artimiausių artimiausi! Jis taip pat remiasi abipuse pagarba, liudijančia ištikimybę Kristui, meilę Bažnyčiai, kliovimąsi Gerąja Naujiena. Iš tiesų hierarchinis bendravimas sužlunga, kai jį užkrečia galios ar asmeninio savęs išaukštinimo formos; jis stiprėja ir auga, kai yra lydimas visiško savęs išsižadėjimo ir tarnystės Dievo tautai“, – sakė Pranciškus.
Mes, vyskupai, turime pareigą būti arti ne tik Dievo tautos, dalyvauti jos gyvenime, bet ypač būti arti kunigų, be diskriminacijos ir pataikavimo. Tikrasis ganytojas gyvena kartu su savo kaimene ir su savo dvasininkais, jis žino, kaip klausytis ir priimti visus be išankstinių nusistatymų.
Popiežius prašė vyskupų „nesileisti būti gundomiems bendrauti tik su maloniais ir juos giriančiais kunigais ar vengti tų, kurie, pasak vyskupo, yra nesimpatiški ir tiesmuki; visas užduotis skirti uoliesiems ar karjeristams, bet atmesti intravertiškus, romius, nedrąsius arba keliančius problemų. Vyskupas tebūna tėvas visiems savo kunigams, tesidomi, teieško, teaplanko, visuomet tesugeba rasti laiko išklausyti, kai tik kuris nors to paprašo arba jaučia reikalą; reikia daryti taip, kad kiekvienas jaustųsi savo vyskupo gerbiamas ir drąsinamas. Praktiškas pasiūlymas: jei vyskupas mato, kad kunigas jam skambino, teatskambina dar tą pačią dieną ar vėliausiai kitą dieną. Tuomet kunigas supras, kad turi tėvą.“
„Virš visko reikia vyskupo artumo su kunigu, kuriam visuomet reikia palikti atvertas vyskupo duris ir širdį. Reikia būti „vyskupu-tėvu“, reikia būti „vyskupu-broliu“, – ragino popiežius.
Bažnyčios sinodiškumas
Kalbėdamas apie Bažnyčios sinodiškumą ir vyskupų kolegialumą, popiežius sakė, kad ėjimo kartu (sinodiškumo) tema iš tikrųjų liudija apie Bažnyčios ir vyskupų pastoracinės veiklos „sveikatą“.
Užsiminęs apie galimo Bažnyčios Italijoje Sinodo sušaukimą popiežius atkreipė dėmesį, jog siekiant rengtis didžiajam sinodui reikia pradėti tiek „iš apačios“ – nuo vyskupijų, parapijų ir pasauliečių įnašo, tiek „iš viršaus“, kaip kad buvo tartasi prieš keletą metų vyskupų asamblėjoje Florencijoje. Tai pareikalaus daugiau laiko, tačiau tuomet žengsime tvirtais žingsniais, nesiremsime tik idėjomis“.
Santuokos proceso reforma
Popiežius labai karštai paragino vyskupus visoje Italijoje įgyvendinti 2015 metais paskelbtus motu proprio (Mitis iudex Dominus Iesus ir Mitis et Misericors Iesus), kuriais buvo pertvarkytos santuokos bylos, supaprastinti eiliniai procesai ir esant neabejotinam santuokos negaliojimo aiškumui vyskupui suteiktas įgaliojimas priimti sprendimą. Popiežius stebėjosi, kad po daugiau kaip ketverių metų naujos normos dar neįgyvendintos daugumoje Italijos vyskupijų. Anot popiežiaus, santuokos proceso reforma siekiama parodyti Bažnyčią kaip motiną, kuriai rūpi visų jos vaikų gerovė, šiuo atveju ypač tų, kurie paženklinti žlugusios meilės žaizdomis.
„Neleiskime, kad kai kurių advokatų ekonominiai interesai ar tribunolų vikarų baimė prarasti galią sustabdytų arba uždelstų santuokos procesų reformą“, – pasakė Italijos vyskupams Pranciškus. (SAK / Vatican News)