Sekmadienio vidudienio malda Sofijoje
„Kristus prisikėlė!“ – šiais žodžiais nuo seno Bulgarijos krikščionys – katalikai ir ortodoksai – vien kitus sveikina Velykų proga. Šie žodžiai, kalbėjo popiežius, išreiškia mūsų džiaugsmą, kad Kristus nugalėjo blogį ir mirtį. Šie žodžiai yra ir mūsų tikėjimo išpažinimas: Kristus yra gyvas, jis yra mūsų viltis ir pasaulio jaunystė. Jau du tūkstančius metų daugybė tikinčiųjų visame pasaulyje dalijasi šia žinia su kitais, patys sau nieko mainais neprašydami. Ir Bulgarijos istorijoje netrūksta tokių tikinčiųjų ir ganytojų, kurie paliko naujoms krikščionių kartoms šventumo liudijimą.
Popiežius paminėjo savo pirmtaką popiežių Joną XXIII, labai artimą bulgarams katalikams ir jų vadinamą „bulgarų šventuoju“. Gyvendamas šioje šalyje nuo 1925 iki 1934 metų jis mokėsi branginti Rytų Bažnyčios tradiciją, mezgė bičiuliškus ryšius su kitų konfesijų tikinčiaisiais. Jo kaip diplomato ir ganytojo tarnystės Bulgarijoje metu įgyta patirtis vėliau suteikė visai Bažnyčiai ekumeninę perspektyvą. Pasak popiežiaus Pranciškaus, šiai šaliai reikia būti nemaža dalimi dėkingiems už Vatikano II Susirinkimą sušaukusio popiežiaus Jono XXIII išmintį ir įžvalgumą.
Kalbėdamas prieš vidudienio maldą popiežius paminėjo kiek anksčiau, sekmadienio rytą, įvykusį susitikimą su Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu Neofitu ir Sinodo nariais. Visus bendrai maldai susirinkusius tikinčiuosius popiežius prašė melsti Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Dangaus ir žemės karalienės – užtarimo, kad ši šalis ir toliau būtų susitikimo žemė, kurioje skirtingų kultūrų, etninės kilmės ir tikybų žmonės darniai sugyventų ir vieni kitus gerbtų kaip to paties Dangaus Tėvo vaikai. (JM / VaticanNews)
