Vidudienio malda. Ganytojas kviečia, avys atsiliepia

„Šiandienos Evangelijoje (Jn 10, 27–30) Jėzus prisistato kaip tikrasis Dievo tautos ganytojas. Jis kalba apie ryšį, kuris jį susieja su kaimenės avimis, su jo mokiniais ir akcentuoja tai, jog tai yra abipusio pažinimo santykis“, – sakė popiežius, kreipdamasis į maldininkus šv. Petro aikštėje.

„Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą“, – ši eilutė nurodo, kad Jėzaus darbas apimą kalbėjimą, pažinimą, amžinojo gyvenimo suteikimą ir globą.

Gerasis Ganytojas – Jėzus – yra atidus kiekvienam iš mūsų, mūsų ieško ir mus myli, pažįsta mūsų širdžių gelmes, mūsų troškimus ir viltis, taip pat mūsų nuosmukius ir nesėkmes. Mus priima tokius, kokie esame: su mūsų trūkumais ir privalumais. Kiekvienam iš mūsų dovanoja amžinąjį gyvenimą – galimybę gyventi pilną ir nesibaigiantį gyvenimą. Mus meiliai saugoja ir veda, padėdamas pereiti sunkias atkarpas, kurios pasitaiko gyvenimo kelyje.

Pasak popiežiaus, Gerojo Ganytojo veikimo būdą apibūdinančius gestus ir veiksmažodžius atitinka kiti, kurie liečia aveles, kitaip tariant, mus. Jos „klausosi mano balso“, jos „seka paskui mane“. Tai nuostatos, kurių mums reikia, jei norime atsiliepti į Viešpaties kvietimą. Jo balso atpažinimas išreiškia širdies artumą, intymumą, širdžių susitikimą. Šis balsas mus ragina išeiti iš klystkelių labirinto, atsisakyti egoizmo, leistis į naują brolystės kelią, dovanoti save.

„Nepamirškime, kad Jėzus yra vienintelis Ganytojas, kuris mums kalba, mus pažįsta, mums dovanoja amžinąjį gyvenimą ir mus saugo. Mes esame vienintelė Jo kaimenė ir turime stengtis išgirsti Jo balsą, kai jis meiliai tiria mūsų širdžių nuoširdumą. Iš tokio nuolatinio artumo, nuolatinio pokalbio su mūsų Ganytoju ištrykšta sekimo paskui jį ir buvimo būti vedamam link amžinojo gyvenimo pilnatvės džiaugsmas“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

„Dabar kreipkimės į Mariją, Gerojo Ganytojo, Kristaus, Motiną. Tegu ji, tuoj pat atsiliepusi į Dievo kvietimą, ypatingai padeda tiems, kurie buvo pašaukti kunigystei ir pašvęstajam gyvenimui džiugiai ir geranoriškai priimti Kristaus kvietimą būti jo tiesioginiais bendradarbiais skelbiant Evangeliją ir tarnaujant Dievo Karalystei mūsų laiku“, – kvietė popiežius.

Sukalbėjus Dangaus Karalienės maldą Pranciškus priminė, jog šį sekmadienį daug kur buvo švęsta Motinos diena.

„Norėčiau pasiųsti šiltą sveikinimą visoms mamoms ir joms padėkoti – paplokime visoms mamoms – už jų brangų darbą auginant vaikus ir ginant šeimos vertę. Atsiminkime ir tas mamas, kurios žvelgia į mus iš dangaus ir toliau mus globoja malda. Mūsų mintys krypsta ir į dangiškąją Mamą, kurią gegužės 13 minime Fatimos Dievo Motinos vardu. Jai save patikime džiugiai ir dosniai tęsdami savo kelią“ – sakė popiežius.

Jis priminė, jog IV Velykų sekmadienį yra minima Pasaulinės maldos už pašaukimus diena, kurios tema šiais metais kviečia mąstyti apie „Drąsą rizikuoti dėl Dievo pažado“.

„Šį rytą šv. Petro bazilikoje džiaugiausi galėdamas įšventinti devyniolika naujų kunigų. Meiliai sveikindamas šiuos naujus kunigus, jų šeimas ir draugus, jus visus kviečiu prisiminti, jog Viešpats kiekvieną šaukia vardu, kaip tą dieną apaštalus prie Galilėjos ežero, kad taptų „žmonių žvejais“. Iš šių devyniolikos naujų kunigų du pakviečiau jus pasveikinti ir palaiminti jus kartu su manimi“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Kaip įprasta, po palaiminimo jis visiems palinkėjo gero sekmadienio, skanių pietų ir paprašė nepamiršti maldos už jį patį. (RK / Vatican News)