Popiežiaus audiencija medikams katalikams
„Mediciną praktikuojančių katalikų pasišventimas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai kviečia augti vidiniu gyvenimu, kad mūsų medicininis profesionalumas šaknytųsi giliausioje būtyje ir kurtų širdies ramybėje ir tyloje gyvenimo pamatus. Krikščioniškas vidinis gyvenimas subtiliai ir nuolat klausosi Dievo balso, kuris kalba mūsų širdžiai ir sąžinei įkvėpdamas siekti gėrio, tiesos ir grožio. (...) Pasišventime Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai yra įsipareigojimas leistis būti jos įtakojamiems. (...) Mums, gydytojams katalikams, pasišvęsti Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai reikia susisieti su begalinės Dievo Meilės mums versme. Reikia atgaivinti tiesos ieškojimo „liepsnelę“, kad atrastume naujus būdus gydyti, slaugyti, palengvinti būseną. Reiškia sužadinti meilumo, dėmesio ir užuojautos mūsų pacientams ugnį“, – rašo profesorius Ars, pasak kurio Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šviesoje medicina ir medicinos amatas įgyja naują dimensiją, nes pats asmuo ir ligonis suvokiami naujai.
Apie tai, ką atskleidžia Jėzaus ryšys ir elgesys su ligoniais savo pastabose kalbėjo ir popiežius Pranciškus, palinkėjęs, kad pasišventimas Šventajai Jėzaus Širdžiai kiekvienam suteiktų daug vaisių.
„Pirmosios krikščionių bendruomenės dažnai Viešpatį Jėzų vaizdavo, kaip „gydytoją“, išryškindamos Jo nuolatinę ir pilną užuojautą kenčiantiems nuo visokių ligų. Savo misijoje jis pirmiausia troško tapti artimu sergantiems žmonėms, pažymėtiems neįgalumo, ypač jei dėlto buvo niekinami ir atstumiami. Tokiu būdu Jėzus sulaužė smerkiantį nuosprendį, kuris dažnai ligoniui užkabindavo nusidėjėlio etiketę. Savo užjaučiančiu artumu Jis rodė begalinę Tėvo meilę labiausiai stokojantiems vaikams“, – kalbėjo Pranciškus.
„Rūpestis ligoniais yra vienas iš atraminių Kristaus misijos matmenų, tokiu liko ir Bažnyčioje. Evangelijose aiškiai regimas stiprus ryšys tarp Kristaus pamokslavimo ir „įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtų – demonų apsėstų, nakvišų bei paralyžiuotų“ (Mt 4, 24) išgydymų“, – tęsė popiežius.
Pasak jo, svarbus ir būdas, kuriuo Jėzus rūpinasi ligoniais ir kenčiančiais. Jis dažnai paliečia ir leidžiasi paliečiamas jų, taip pat ir tais atvejais, kai tai buvo draudžiama, kaip tada, kai išgydė kraujoplūdžiu sergančią moterį (žr. Lk 8). Jėzui išgydyti žmogų reiškė prisiartinti prie jo, ir tada, kai buvo trukdoma, kaip kad aklojo Bartimiejaus atveju (žr. Mk 10), kurio Jėzus paklausė – „Ko nori, kad tau padaryčiau?“
Gali nustebinti, anot popiežiaus, kad gydytojas klausia kenčiančio, ko šis nori, bet tai yra būdas pabrėžti žodžio ir dialogo vertę gydant ir globojant, pabrėžti, kad gydymas ir artimo meilė eina kartu, nes asmuo yra kūno ir sielos vienovė. Tokia prieiga gydo asmenį ne vien fiziškai, bet jį taip pat paguodžia, sutaiko, praplečia jo akiratį. „Jėzus niekada negydo vienos dalies, bet visą asmenį. Kartais pradėdamas nuo kūno, kartais nuo širdies – atleisdamas nuodėmes – tačiau visada gydo viską“, – pabrėžė Pranciškus.
Tad Jėzaus gydymas taip pat padeda žmogui atsistoti ir pačiam priimti Jėzaus siuntimą. Daug ligonių tapo Jėzaus mokiniais ir sekėjais.
„Taigi, Jėzus prisiartina, rūpinasi, gydo, sutaiko, pašaukia ir siunčia: matome, jog ir su prispaustais ligos ar neįgalumo Jis užmezga tikrą ir turtingą ryšį. Ir į tokią Jėzaus gydytojo ir brolio mokyklą esate pakviesti jūs, į Jį tikintys gydytojai, Jo Bažnyčios nariai. Pakviesti būti arti tų, kurie yra išbandomi liga“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis paprašė audiencijos dalyvių rūpintis ligoniais subtiliai ir pagarbiai, gerbiant jų psichinį ir fizinį integralumą, dėmesiu, įsiklausymu ir žmogišku žodžiu palydėti gydymą, tokiu būdu jį padarant žmoniškesnį, tad ir veiksmingesnį. Gydymo menas nepaprastai pažengė pirmyn ir gali tokius dalykus, kurie dar neseniai buvo neįsivaizduojami, tačiau tikras gydymas nėra vien technologijos, jis apima ir širdį.
„Esate kviečiami drąsinti, guosti, pakelti ir suteikti viltį. Negalima gydyti ar išgyti be vilties“, – sakė popiežius. (RK / Vatican News)
