Popiežiaus audiencija pranciškonams konventualams
Mažesnieji broliai konventualai yra viena iš trijų pranciškonų vyrų atšakų. Kitos dvi yra Mažesnieji broliai ir Mažesnieji broliai kapucinai. Visos atšakos dalijasi bendru dvasiniu ir istoriniu paveldu, šv. Pranciškaus Asyžiečio mokymu.
Kapitulos užbaigimo proga pranciškonus konventualus audiencijoje priėmė popiežius Pranciškaus, kuris jau ne pirmą kartą pakartojo jam itin įsiminusius Asyžiaus šventojo žodžius savo broliams „skelbti Evangeliją, jei būtina, tai ir žodžiais“. Evangelija kaip gyvenimo taisyklė buvo šv. Pranciškaus Asyžiečio idealas. Tai reiškia būti Viešpaties mokiniu.
Šventasis Tėvas savo kalboje išryškino keletą šios mokinystės aspektų pagal Evangeliją ir šv. Pranciškų Asyžietį.
Mokinystės kelią apibūdina brolybė, kurią šv. Pranciškus išgyveno kaip dovaną – „Viešpats man davė brolius“. Brolybė yra priimama dėkingai, ji taip pat yra nuolatos kuriama dalyvaujant visiems, nei vieno neišskiriant, nei vienam neatsiskiriant.
Kita pranciškoniškojo gyvenimo žymė yra mažumas. Tai sunkus pasirinkimas, kuris kreipia priešinga kryptimi nei pasaulio logika, siekianti sėkmės bet kuria kaina, pirmų vietų, buvimo aukščiau už kitus. Šv. Pranciškus Asyžietis prašė iš savo brolių „mažumo“ pagal Jėzaus pavyzdį, kuris atėjo tarnauti, o ne kad jam būtų tarnaujama.
Popiežius Pranciškus taip pat paminėjo tradicinį pranciškonišką pasisveikinimą, kuriuo linkima taikos, biblinį „shalom we tob“. Tai taip pat galėtų būti išverstakaip „susitaikinimas“: su savimi, su Dievu, su kitais, su kūrinija. Tokia taika ir toks susitaikinimas kuria harmoniją. Tokį susitaikinimą galima prilyginti išcentriniams ratilams. Pirmasis apima širdį, didesni aprėpia pasaulį, nepamirštant, kad visko pradžia yra paties Kristaus širdyje. Šventasis Tėvas taip pat priminė didžiulį Pranciškaus Asyžiečio gailestingumą – šventasis ragino ieškoti, mylėti brolį ir gailėtis jo, net jei jis „tūkstantį kartų nusideda priešais tavo akis“.
„Visam tam yra būtina tinkama formacija“, – pridūrė popiežius, dar kartą pažymėdamas, jog tokia formacija trunka visą gyvenimą, nes tai yra gyvenimo būdas. Gera formacija, įžvalgų išryškinimas ir subrandinimas, palydėjimas taip pat padeda pasirinkti visam gyvenimui ir mažina išstojimų iš kunigystės ir vienuolinio gyvenimo „nukraujavimą“. (RK / Vatican News)
