Pranciškus Vatikano diplomatams: didžiausia garbė būti visų tarnu

Šventasis Tėvas audiencijos dalyviams įteikė savo parengtos kalbos tekstą, trumpa kalba visus pasveikino ir paprašė kartu pasimelsti už trečiadienį mirusį arkivyskupą Léoną Kalenga Badikebele, apaštališkąjį nuncijų Argentinoje. 62 metų nuncijus mirė Romoje po sunkios ligos. Anksčiau tarnavęs Salvadore nuncijus buvo popiežiaus paskirtas į Argentiną 2018 metų liepos mėnesį. Popiežius yra išsakęs mintį, kad panašaus pobūdžio Šventojo Sosto pasiuntinių susitikimai vyktų reguliariai kas trejus metus.

Popiežius nuncijams įteiktame kalbos tekste pasiūlė „elgesio dekalogą“, galintį padėti nuncijams vykdyti savo misiją su pirmojo siuntimo entuziazmu ir tarnystės pradžios uolumu. Pasak Pranciškaus, dekalogą sudaro keli žinomi paprasti ir elementarūs priesakai, kurie skirti ne vien nuncijams: „Per jus jie skirti jūsų bendradarbiams ir visiems Bažnyčios vyskupams, dvasininkams ir pašvęstiesiems“, – parašė popiežius.

1. Nuncijus yra Dievo žmogus

Jis neišduoda artimo, neklauso apkalbų, saugo tyrą širdį, saugo akis ir ausis nuo pasaulio šiukšlių. Jis vadovaujasi teisingumu, meile, atlaidumu, pamaldumu ir gailestingumu. Nuncijus, kuris tai užmiršta, sugadina save ir kitus, nuvažiuoja nuo vėžių, kenkia taip pat Bažnyčiai, kuriai paskyrė savo gyvenimą.

2. Nuncijus yra Bažnyčios žmogus

Jis liaunasi tokiu būti, kai negražiai elgiasi su bendradarbiais, darbuotojais, vienuolėmis, kai nunciatūros bendruomenei tampa piktu prievaizdu, o ne tėvu ir ganytoju. Bjauru matyti prabangiai gyvenantį nuncijų tarp būtiniausių dalykų stokojančių vargšų. Tai priešingas liudijimas. Bažnyčios žmogui didžiausia garbė „būti visų tarnu“. Visuomet atminkime, kad sielų gerovė (salus animarum) yra aukščiausias Bažnyčios įsakymas ir kiekvieno Bažnyčios darbo pagrindas.

3. Nuncijus yra apaštališko uolumo žmogus

Apaštališkasis uolumas daro mus tauriais ir apsaugo nuo nusivylimo vėžio.

4. Nuncijus yra susitaikinimo žmogus

Neužmirškite: jūs esate Bažnyčios katalikiškumo ir visuotinumo veidas tiek vietinėms Bažnyčioms, tiek kraštų valdžiai.

5. Nuncijus yra popiežiaus žmogus

Nesuderinama su tarnyste, jei popiežiškasis atstovas už popiežiaus nugaros jį kritikuoja, tai daro žiniasklaidos priemonėse ar bendraudamas su jam, Kurijai ar Romos Bažnyčiai priešiškomis grupėmis.

6. Nuncijus yra iniciatyvos žmogus

Jis neturi būti nelankstus, tačiau jo lankstumas negali būti veidmainiškas ir chameleoniškas lankstumas. Jis, kaip vyskupas ir ganytojas, turi intuityviai suprasti, kaip padėti patarimo prašantiesiems gyventi pagal Viešpaties žodžius: „būkite neklastingi kaip balandžiai ir gudrūs kaip žalčiai“.

7. Nuncijus yra klusnumo žmogus

Nuncijus, gyvenantis be šios dorybės, yra kaip keliauninkas, praradęs kompasą – rizikuoja nepataikyti į tikslą. Atminkime priežodį: „Medice, cura te ipsum“ („Gydytojau, gydykis pats“). Įspėti kitus, kad būtų klusnūs, ir pačiam nepaklusti yra priešingas liudijimas.

8. Nuncijus yra maldos žmogus

„Jis tikrai gerai supranta, kad neša su savimi Kristų“ (šv. Giovanni Battista Montini, 1951 m.) Viešpats yra vienintelis gėris, kuris nenuvilia. Tai reikalauja vidinio savęs atsižadėjimo, galimo tik nuolatiniame ryšyje su Viešpačiu, viso gyvenimo suvienijime su Kristumi. Nuncijus be maldos gyvenimo negali įvykdyti visų paminėtų priesakų, jis tampa eiliniu funkcionieriumi, visuomet nepatenkintu, paniurusiu. Maldos gyvenimas yra kaip šviesa, apšviečianti visą nuncijaus veiklą ir misiją.

9. Nuncijus yra darbščios meilės žmogus

Jei tikrai norime sutikti Kristų, turime paliesti jo Kūną prislėgtų vargstančiųjų kūne. Nuncijus turi būti pasišventęs meilės darbams, ypač skirtiems vargšams ir apleistiesiems. Jis turi elgtis išmintingai priimdamas apdovanojimus, kad jie nesusilpnintų jo objektyvumo arba nepapirktų jo laisvės. Jokia dovana, nepriklausomai nuo jos vertingumo, niekuomet neturi mūsų paversti vergais.

10. Nuncijus yra nuolankumo žmogus

Popiežius priminė kardinolo Rafaelio Merry del Val, buvusio nuncijaus ir popiežiaus šv. Pijaus X valstybės sekretoriaus, „Nuolankumo litaniją“, kuria užbaigė „dekalogą nuncijams“. Litanijoje Jėzų meldžiame išvaduoti iš noro būti matomiems, giriamiems, mylimiems, aukštinamiems, gerbiamiems, šlovinamiems, pamėgtiems labiau už kitus, nebijoti būti pažemintiems, apšmeižtiems, užmirštiems, išjuoktiems, išplūstiems, atmestiems, įtariamiems. Litanijoje prašome Jėzų suteikti malonę, kad būtų išpildytas nuoširdus troškimas gyventi pagal krikščioniškas dorybes. (SAK / Vatican News)