Popiežius Vokietijos vyskupams: pertvarkoms reikia „Evangelijos įkandimo“
„Visi suprantame, jog gyvename ne tik permainų epochoje, bet ir epochos permainoje, kuri sužadina tiek senus, tiek naujus uždavinius, o juos aptarti – teisėta ir reikalinga“, – rašo popiežius katalikų ganytojams. Šventasis Tėvas pridūrė, jog žino apie dramatišką Bažnyčios padėtį Vokietijoje ir pasidalijo savo mintimis šia tema.
Pasak Vatican News apžvalgininko Berndo Hagenkordo SJ, Šventojo Tėvo laiškas yra jo įnašas į Vokietijos ganytojų plenarinės asamblėjos kovo mėnesį pradėtą labiau sinodinio pobūdžio Bažnyčios ėjimą pirmyn. Bažnyčia Vokietijoje siekia su pasauliečiais ir išorės ekspertais geriau suprasti pagrindines krizės temas. Sinodinio ėjimo kursą apibrėžė Vokietijos vyskupų užsakytas tyrimas apie dvasininkų ir pašvęstųjų įvykdytus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus Vokietijoje, bet ne tik tai, ir kitos opios temos padėjo ganytojams apsispręsti už sinodinį ėjimą. Tai tikinčiųjų bendruomenės senėjimas, pašaukimų stoka, katalikiškosios doktrinos apie seksualumą nepripažinimas ir dvasininkų gyvenimo stilius.
Popiežius laiške nepasisako dėl šių konkrečių klausimų. Jo laiškas yra tarsi dvasinis pamatas vyskupų diskusijai. Popiežius nesiūlo sprendimų, nedraudžia diskusijos, tačiau apaštališkojo paraginimo „Evangelii Gaudium“ stiliumi primena apie Šventosios Dvasios centriškumą.
Popiežiui ypač rūpi Bažnyčios vienybės klausimas. Šventasis Tėvas pažymi, jog kaskart, kai bažnytinė bendruomenė siekdavo išspręsti savo problemas viena, pasikliaudama vien savo jėgomis, ji tik padaugindavi ir sužadindavo tą blogį, kurį norėjo įveikti.
Leidžiantis į sinodinį kelią ypač reikia drąsos, reikia atidumo nekristi, t. y. nepasiduoti „pagundoms“. Pagundos remiasi įsitikinimu, jog geriausias atsakymas į daugybę problemų ir trūkumų yra pertvarkant, perkeičiant ir vėl iš naujo viską „sudėliojant“ taip, kad labiau tiktų bažnytiniam gyvenimui pritaikant prie dabartiniu metu vyraujančios logikos ar kurios nors grupės. Tačiau taip „sutvarkyta“ bažnytinė organizacija nieko neišsprendžia, nes jai dar reikia „Evangelijos įkandimo“, šviežumo.
Popiežius laiške taip pat kalba apie pastoracinį atsivertimą ir evangelizavimą kaip pagrindinį gairių kriterijų, tačiau kviečia grįžti prie konkretumo nurodydamas reformos tikruosius kriterijus: išeiti ir susitikti su broliais ir seserimis, ypač gyvenančiais paribiuose, silpniausiais atmetimo kultūros kontekste, kuriam nesvetimos ksenofobinės kalbos.
Sinodiškumui reikia gyvo bažnytiškumo, „sensus Ecclesiae“ t. y. visą Bažnyčią apimančio bendrumo pojūčio, nes pradėtas ėjimas negali baigtis atsiskyrimu.
Iškilę uždaviniai ir iškylantys klausimai negali būti nustumiami į šalį ar dangstomi, juos reikia aptarinėti, tačiau taipogi nelikti jų spąstuose ir neišleisti iš akių, nesiaurinti akiračio ir tikrovės. Visus reikia išklausyti, ypač paprastus ir mažus.
Eikime kartu keliu, tarsi būtume „apaštališkas kūnas“, vieni kitų klausykimės vadovaujant Šventajai Dvasiai, net jei nesame tos pačios nuomonės. Viešpats mums nurodo, kuriuo keliu eiti, tai – Palaiminimų kelias. (SAK / Vatican News)
