Popiežius: padėkime žmonėms, iš kurių atimta laisvė ir orumas
Kasmet liepos 30-ąją minimą kovos su prekyba žmonėmis dieną 2013 m. įvedė Jungtinių Tautų organizacija. Panaši kovos su prekyba žmonėmis ir dėmesio šiai problemai mobilizavimo diena Europos nuo 2007 m. kasmet minima spalio 18-ąją. Katalikų Bažnyčios mastu nuo 2015 m. taip pat minima maldos ir apmąstymo diena. Pastarajam minėjimui parinkta vasario 8-osios data – šią dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini buvusią vergę šventąją Juozapę Bakhitą.
Visų šių palyginti neseniai gimusių pilietinių ir bažnytinių minėjimų tikslas – padėti žmonės, katalikams ir kitų tikybų išpažinėjams, tikintiesiems ir netikintiesiems, įsisąmoninti, koks rimtas blogis yra prekyba žmonėmis ir kokie dideli šio blogio paplitimo mastai mūsų laikų pasaulyje. Dar neseniai vergystė buvo suvokiama kaip tolimos praeities problema. Šiandien matome, kad į vergystės ir prekybos žmonėmis pinkles yra patekę labai daug žmonių. Aplinkybės, kuriomis žmonės tampa aukomis, yra labai įvairios. Pirmiausia tai išnaudojimas darbe ir priverstinis darbas: nuo namų ūkių iki tokių industrinių sektorių, kaip žvejyba. Labai daug asmenų, pirmiausia moterys ir merginos, patenka į prostitucijos ratus. Tikslių statistinių duomenų nėra, tačiau kalbama apie milijonus aukų. Nepilnamečiai sudaro didelę dalį prekybos žmonėmis aukų: nuo priverstinio darbo tekstilės pramonėje, priverstinio išmaldos prašymo gatvėse ar vagiliavimo iki tokių barbariškų kraštutinumų, kaip prekyba organais ar pedopornografija.
Nuo pat savo pontifikato pradžios popiežius Pranciškus skyrė daug dėmesio kovai su prekyba žmonėmis, ragino stiprinti esamas iniciatyvas ir imtis naujų, prašė didesnio katalikų ir visų geros valios žmonių įsipareigojimo. Tokios Šventojo Sosto institucijos, kaip Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija ir Popiežiškoji socialinių mokslų akademija per pastaruosius keletą metų surengė įvairaus lygio susitikimus, kurie analizavo prekybos žmonėmis reiškinį ir siūlė praktinius sprendimus. Viena konkrečių iniciatyvų buvo vadinamosios Šv. Mortos grupės sukūrimas. Popiežiaus rezidencijos – Vatikano Šv. Mortos namų vardu – buvo pavadintas tarptautinis bažnytinių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo forumas.
Popiežius Pranciškus yra įsitikinęs, kad veiksmingiausia kovos su prekyba žmonėmis ir vergišku išnaudojimu priemonė yra žinojimas – tiek informacija apie pačios problemos esmę ir jos paplitimą, tiek savo atsakomybės suvokimas. Reikia drąsiai ir su jautrumu apsižvalgyti aplinkui: gal yra ženklų, kad ir šalia mūsų yra išnaudojamų, pavergtų žmonių. Labai svarbus ginklas kovoje su prekyba žmonėmis, net ir skurdžiausiomis sąlygomis, yra švietimas. Jis padeda suvokti pavojų ir atsispirti iliuzijoms, perspėti kitus. Labai svarbus ir balsas tų, kurie buvo patekę į prekybos žmonėmis tinklą, susidūrę su tais, kurie be skrupulų minta iš kitų žmonių nelaimių. Konkretus liudijimas gali padėti išsklaidyti iliuzijas, melagingus pažadus, netikras žinias. Kiek daug jaunų moterų patikėjo pažadais gauti garbingą darbą užsienyje, o iš tiesų buvo įklampintos į prostituciją? Kas už tai atsakingas? – klausia popiežius. Žinoma, kaltos visų pirma šiais nusikaltimais užsiimančios gaujos. Tačiau negalima nematyti ir veidmainiško cinizmo mūsų visuomenėse, kurios mato problemą, bet nusigręžia į kitą pusę ir nieko nedaro. O ką ir kalbėti apie vyrus – jaunus ir brandaus amžiaus – kurie ieško prostitucijos paslaugų. Popiežius įsitikinęs, kad vien teisinių priemonių ir teisėsaugos darbo nepakanka. Tikrasis sprendimas yra širdžių atsivertimas.
Bažnyčia nori prisidėti prie kovos su prekyba žmonėmis kiekviename jos etape: ir padėdama apsaugoti žmones nuo apgaulės, klastingų vilionių, ir vaduodama jau patekusius į vergovę, ir galiausiai padėdama išvaduotoms aukoms atgauti orumą ir pasitikėjimą. (JM / VaticanNews)
