Popiežius Pranciškus: neatmesti nei vieno

„Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“ (Mt 18, 10). Tai ne tik apie migrantus: negalime atmesti nei vieno. Nūdienos pasaulis kasdien vis elitiškesnis ir atmestiesiems vis žiauresnis. Besivystančios šalys išeikvoja pačius geriausius gamtos ir žmonių išteklius nedaugelio privilegijuotų rinkų naudai. Karai smogia tik kai kuriems pasaulio regionams, tačiau ginklai gaminami ir jais prekiaujama kituose regionuose, kurie vėliau nenori rūpintis pabėgėlių globa, – jie to nenori, jie nepriima pabėgėlių, atsirandančių dėl šių karų. Daug kalbama apie taiką, tačiau parduodami ginklai. Ar galima nepastebėti šios veidmainystės? Nuo šių karų visuomet nukenčia mažieji, vargstantieji, labiausiai pažeidžiami žmonės, kuriems kliudoma sėstis prie stalo, tačiau paliekami vien tik puotos trupiniai (Lk 16). „Iškeliaujanti“ Bažnyčia [...] moka be baimės imtis iniciatyvos, eiti kitų link, ieškoti nutolusiųjų bei kryžkelėse kviesti atstumtuosius“ (Apaštališkasis pagraginimas Evangelii Gaudium 24), tuos, kuriuos mes patys kaip visuomenė atstumiame. Atskirties didėjimas turtingus dar labiau turtina, o vargšus dar  labiau nuskurdina. Tikroji pažanga ta, kuri siekia priimti, – kurios tikslas priimti visus pasaulio vyrus ir moteris, ugdyti jų visapusišką vystymąsi ir rūpinantis ateities kartomis. Tikrasis vystymasis yra priimantis ir vaisingas, skirtas ateičiai. (SAK / Vatican News)