Popiežiaus laiškas kunigams: dėkoju jums už tarnystę
„Kreipiuosi į jus visus, kurie dažnai kitų nematomi aukojatės, nešate kasdienines naštas, vargstate, nepaisydami ligos ar vienatvės tarnaujate Dievui ir jo tautai, net ir didelių sunkumų kamuojami rašote gražiuosius kunigiškosios tarnystės istorijos puslapius“, – rašo Pranciškus visame pasaulyje tarnaujantiems kunigams.
Skausmas
Popiežiaus laiške paminėtas nepilnamečių išnaudojimo skandalas. Pastaruoju metu sugebėjome geriau įsiklausyti į tylų, o neretai ir tildomą, balsą mūsų brolių, kurie buvo tapę kunigų seksualinio išnaudojimo, piktnaudžiavimo sąžine ir valdžia aukomis. Suprantame nusikaltimų mastą ir padarytos žalos dydį, tačiau tuo pat metu negalime nutylėti ir nuopelnų daugybės kitų kunigų, kurie aukoja visą gyvenimą tarnaudami žmonėms, darydami artimo meilės darbus sunkiomis sąlygomis, kartais rizikuodami savo gyvybe, rašo popiežius ir dėkoja jiems už drąsą ir duodamą pavyzdį. Popiežius ragina kunigus nenusivilti ir neprarasti drąsos, nes dabartinai laikai – tai apsivalymo metas.
Dėkingumas
Šv. Tėvas prašo kunigus atsiminti, kad ne jie patys pasirinko tarnystę, bet buvo Viešpaties pašaukti. Turime su dėkingumu atsiminti tą šviesiausią mūsų gyvenimo akimirką, kai Viešpats mus aplankė ir pakvietė jam tarnauti, rašo popiežius. Ypač sunkumų akimirkomis, tuomet, kai jaučiamės silpni ir pavargę, kai prislegia pati baisiausia pagunda – pagunda pulti į neviltį – labai svarbu atsiminti tą akimirką, kai Viešpats pašaukė mus tarnauti jam ir jo tautai. Dėkingumas, pasak popiežius, yra galingas ginklas, kuriuo nugalėsime nusivylimo pagundą. Jei sugebėsime kontempliuoti Dievo gerumą ir jam dėkoti, gaivus Šventosios Dvasios dvelksmas atnaujins mūsų gyvenimą ir tarnystę.
Popiežius dėkoja visiems kunigams už ištikimybę šventimų dieną duotiems pažadams, už kasdieninį Eucharistijos šventimą, už tarnystę teikiant susitaikinimo sakramentą, už Evangelijos skelbimą, už pagalbą parklupusiems, sužeistiems žmonėms.
Drąsa
Popiežius rašo, kad kunigystės sakramentas neapsaugo nuo kančios ir skausmo, kad kunigui neišvengiamai tenka pačiam kentėti ir matyti kitų žmonių kančią. Nuturime nuo skausmo ir kančios bėgti; neturime elgtis kaip Jėzaus palyginimo apie Gerąjį samarietį kunigas ir levitas, kurie apsimetė nematantys kenčiančio žmogaus; neturime į skausmą atsakyti tuščiomis formulėmis ar pasiduoti fatalizmui. Kunigas turi drąsiai stoti žmogaus kančios ir skausmo akistaton, leisti, kad Viešpats jį perkeistų, padarytų panašų į save.
Popiežius įspėja saugotis „nusaldinto liūdnumo“, kurį Georges Bernanos vadina „velnio eliksyru“. Kai jaučiame, kad mus apninka tokia nuotaika, melskime, kad Šventoji Dvasia atskubėtų mūsų pažadinti, kad mus supurtytų, ir vėl imtume matyti, kas dedasi aplink mus, girdėtume skambantį Prisikėlusiojo Žodį.
Šventasis Tėvas taip pat primena, kad melsdamasis kunigas geriausiai suvokia, jog jam reikia pagalbos, jog reikia Viešpaties, kuris jį vaduoja iš prometėjiško pasitikėjimo savimi, o tuo pat metu duoda jam jėgų daryti darbus, pranokstančius vien žmogaus galimybes.
Marijos pavyzdys ir pagalba
Popiežius prašo kunigus dėkingumo ir drąsos mokytis iš Mergelės Marijos. Kai sunku, kai jaučiame pagundą užsidaryti savyje, kai susiduriame su kritika, nesupratimu ir ironija, kai sekasi ir kai nesiseka, visada žiūrėkime į Mariją, prašykime, kad ji padėtų dėmesingai ir nuoširdžiai kontempliuoti ir šlovinti Jėzų Kristų, gyvenantį su savo tauta. (JM / VaticanNews)
