Popiežiaus spaudos konferencija lėktuve
„Su taika reikia elgtis kaip su naujagimiu“
Pirmieji į popiežių galėjo kreiptis šios kelionės metu lankytų šalių žurnalistai. Mozambiko dienraščio „Noticias“ korespondentas norėjo išgirsti popiežiaus nuomonę apie susitaikinimą šalyje, apie galimą šio vizito įtaką Mozambike vykstantiems procesams. Popiežius Pranciškus pirmiausia paminėjo savo pirmtako popiežiaus Pijaus XII žodžius, kad karas viską pražudo, o viską galima laimėti tik su taika. Niekada negalima šios taisyklės užmiršti. Mozambiko taikos procesas buvo ilgas. Pirmasis jo etapas buvo pradėtas jau gana seniai, paskui jis nutrūko, dar vėliau jis buvo atnaujintas. Labai daug priklauso nuo politinių lyderių, nuo susipriešinusioms stovykloms vadovaujančių žmonių. Mozambiko atveju viskas prasidėjo nuo susitikimo prie kavos puodelio... Tame pirmame susitikime dalyvavo ir Šv. Egidijaus bendruomenės kunigas, kuris spalio 5-ąją taps kardinolu (dabartinis Bolonijos arkivyskupas Matteo Zuppi, red. past.). Paskui į procesą įsijungė vis daugiau dalyvių ir galiausiai buvo pasiektas trokštamas rezultatas. Popiežius sakė, kad tokiose situacijose reikia būti labai atsargiems, vengti triumfalizmo, suprasti, kad tik taika yra tikrasis triumfas. Turime būti budrūs, nes po ilgo karo atkurta taika yra labai trapi. „Su taika reikia elgtis kaip su naujagimiu. Reikia daug gerumo ir švelnumo, reikia atlaidumo ir kantrybės, kad ji užaugtų, sutvirtėtų“.
„Afrika yra jauna ir kupina gyvybės“
Tęsiant pokalbį apie Afrikos ypatybes, kurias popiežius iš arti matė šios kelionės metu, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad didelė dalis Afrikos gyventojų yra jauni žmonės. Popiežius sugretino Afrikos ir Europos demografinę situaciją. „Močiutė Europa“, – priminė popiežiaus vizito Strasbūre metu panaudotą terminą. Kas yra šios demografinės senatvės priežastis? Aš manau, sakė Pranciškus, kad dėl Europą kaustančios demografinės žiemos labiausiai kalta yra gerovė, nenoras aukoti susikurtos gerovės. „Aš negaliu turėti didelės šeimos, nes turiu įsigyti vilą, man reikia keliauti. Su vaikais juk niekada nežinai... Vaikas – tai rizika“. Toks požiūris ir yra Europos senėjimo priežastis. O štai Afrika yra jauna ir kupina gyvybės. Popiežius sakė, kad šios savo kelionės metu, kaip ir per kitas keliones – Filipinuose, Lotynų Amerikoje – jis matė žmones, kurie kėlė savo vaikus tarsi norėdami pasakyti: „Štai mano lobis, kuriuo aš didžiuojuosi! Štai mano pergalė!“ Neturtingam žmogui vaikas yra didžiausias turtas. Vaikai ir jaunimas yra kiekvienos šalies didžiausias turtas.
Madagaskaro katalikų radijo žurnalistė popiežių kalbino apie šeimos vaidmenį visuomenėje ir Bažnyčioje, apie ugdomąją funkciją, kuria dalijasi šeima ir mokykla. Vaikų ugdymas – tai šeimos atsakomybė, sakė Pranciškus. Dėl to labai svarbu, kad valstybės įstatymai saugotų šeimą, šeimos vertybes.
Ksenofobijos užkratas
Buvo paliesta ir kai kur Afrikoje šiais laikais pasitaikančios ksenofobijos tema. Tai ne tik Afrikos problema, tai liga, kuri šiandien yra užkrėtusi daug šalių. Kas stato sienas, norėdamas apsiginti nuo išorinių pavojų, dažnai nesupranta, kad jis pats save atitveria nuo pasaulio. Ksenofobijos užkratą platina kai kurie populistiniai politiniai judėjimai. Popiežius priminė, jog visai neseniai jis yra sakęs, kad kai kurios šiandien girdimos politikų kalbos labai panašios į tai, ką 1934 m. kalbėjo Hitleris. Panašių problemų turi ir Afrika. Neseniai sukako 25 metai nuo Ruandos tragedijos. Prie jos privedusi genčių tarpusavio neapykanta – tai irgi ksenofobija. Reikia su ja kovoti, reikia kovoti su visomis jos apraiškomis, kad nevirstų tokiomis tragedijomis, kaip Ruandoje.
Ideologinė kolonizacija
Žurnalistas iš Mauricijaus padėkojo popiežiui už sveikinimą iš Čagoso salų kilusiems žmonėms. Kai buvo skelbiama Mauricijaus nepriklausomybė, Čagoso salos liko britų valdžioje, o salų gyventojai buvo prievarta perkelti į Mauricijų. Ar popiežius galėtų paremti šiuos žmones, norinčius sugrįžti į gimtąsias vietas? Popiežius pirmiausia paminėjo bendrą Bažnyčios poziciją, kad tarptautinio teisingumo klausimus ir valstybių ginčus turi spręsti tam skirtos institucijos – Jungtinių Tautų Organizacija ir Hagos tribunolas. Šiuo konkrečiu atveju matome kolonijų laikų palikimą. Kai vyko dekolonizacijos procesas, kolonijų turėjusios valstybės, suteikdamos laisvę savo valdytoms tautoms, ne viską atidavė, kai ką pasilaikė. Kartais buvo laikomasi tokios logikos: žemę atiduodu, o tai, kas po žeme, ir toliau bus mano nuosavybė. Pasak popiežiaus, šiandien matome ir kitokias kolonizacijos formas – ideologinę kolonizaciją, kuri veržiasi į tautų kultūras, nori suvienodinti visą žmoniją. Reikia gerbti tautų tapatybę. Jei gerbsime kiekvieną tautą tokią, kokia ji yra, neliks vietos kolonizacijai.
„Prozelitizmas labiau tinka futbolo sirgaliams“
Žurnalistui iš Mauricijaus popiežius taip pat sakė, kad jam paliko didelį įspūdį šalyje viešpataujanti tarpreliginės tolerancijos ir dialogo atmosfera. Nebandoma nutylėti religinės tapatybės, neištrinami religiniai skirtumai, bet vieni kitus pripažįsta ir gerbia, nebandymai vilioti į savo stovyklą. Tokia pakanta ir pagarba yra visuomenės brandos ženklas, sakė popiežius. Jis taip pat papasakojo apie jį sujaudinusį vieną epizodą. Kai jis atėjo į vyskupo namus, jam paruoštame kambaryje rado didelę puokštę gėlių. Kaip vėliau paaiškėjo, gėles atsiuntė musulmonų bendruomenės imamas. Džiaugdamasis, kad Mauricijuje skirtingų tikybų žmonės gerai sutaria ir jų santykiuose nėra prozelitizmo, popiežius sakė, kad prozelitizmas labiau tinka futbolo sirgaliams, o religijų santykiuose tenebūna jam vietos. Popiežius priminė ir garsiąją šv. Pranciškaus Asyžiečio frazę: „Skelbkite Evangeliją, jei prireiktų – ir žodžiais“.
„Meldžiuosi, kad schizmų nebūtų“
„The New York Times“ korespondentas klausė apie kai kuriuose konservatyvių katalikų sluoksniuose, ypač JAV, dažną kritiką popiežiaus asmens ir veiklos atžvilgiu. Ar popiežius nebijo, kad bręsta nauja schizma? Buvo taip pat primintas epizodas, įvykęs šios kelionės pradžioje, skrydžio į Afriką metu, kai vienam žurnalistui padovanojus popiežiui knygą apie šias konservatyvias JAV katalikybės sroves, Pranciškus atsakė, jog jam garbė, kad amerikiečiai puola.
Kritika visada yra naudinga, sakė popiežius. Jei kiti tave kritikuoja, tuomet tu privalai savęs klausti: ar tai tiesa? Iki kokio laipsnio ta kritika yra teisinga? Atvirai išsakyta kritika reikalinga. Blogai, kai kritikuojama „po stalu“. Kai veide šypsena, o rankoje už nugaros durklas. Kai jūs matote labai griežtus krikščionis, vyskupus, kunigus, žinokite, kad per didelis griežtumas slepia problemas, o ne evangelinį šventumą. Mes turime būti nuolankūs šių žmonių atžvilgiu. Jie turi problemų, turime būti didžiadvasiai.
Atsakydamas į klausiamą, ar nebijo schizmos, popiežius sakė, kad deja Bažnyčios istorijoje buvo daug schizmų. Pranciškus paminėjo du palyginti nesenus atvejus. Vatikano I Susirinkimo metu atsiskyrė vadinamieji senkatalikiai. Jie atsisakė balsuoti už popiežiaus neklaidingumą ir išėjo. Ši grupė iš pradžių buvo labai kategoriška. Vėliau jie gerokai pasikeitė, prieita net iki kunigystės sakramento teikimo moterims. Po Vatikano II Susirinkimo taip pat įvyko panašus atvejis – atsiskyrė Lefebvre’o sekėjai. Schizmos grėsmė visada yra, sakė popiežius. Tai viena iš galimybių, kurią turi žmogus, Viešpaties apdovanotas laisve. Aš meldžiuosi, kad schizmų nebūtų, nes mums nevalia rizikuoti sielų išganymu. (JM / VaticanNews)
