Popiežius Madagaskare. Viešpats reiklus, bet nesunku juo sekti
Homilijoje Pranciškus komentavo Evangelijos pagal Luką žodžius apie išsižadėjimą, kurį Viešpats iliustruoja keliomis situacijomis – kalbėdamas apie šeimą, apie bokšto statybą, apie karalių (žr. Lk 14,25–33). Svarbu atkreipti dėmesį, jog šiuos žodžius Jėzus ištarė po palyginimo apie puotą, į kurią yra pakviesti visi, ypač vargšai ir ligoniai.
„Kiekvienas krikščioniškas išsižadėjimas yra prasmingas tik susitikimo su Jėzumi Kristumi šventės ir džiaugsmo šviesoje“, – sakė popiežius.
Pirmasis Viešpaties paminėtas išsižadėjimas atkreipia mūsų dėmesį į šeimos ryšius. Jo siūlomas naujas gyvenimas gali tapti papiktinimu tiems, kurie tiki, jog Dangaus Karalystė yra skirta tik tam tikrai grupei, kultūrai, tam tikram kraujui. Tačiau kai giminystė tampa lemiamu ir pagrindiniu raktu, ji pateisina elgesį, kuriuo vieniems teikiamos privilegijos, o kiti yra atskiriami, pateisina korupciją.
Mokytojas prašo žvelgti toliau: kiekvienas, kuris nesugeba kitame įžvelgti brolio, nerimauti dėl jo gyvenimo ir padėties, nepriklausiamai nuo šeimyninės, kultūrinės ir socialinės situacijos, negali būti jo mokiniu.
Kita Jėzaus pateikta iliustracija rodo, kaip sunku sekti Viešpačiu, kai Dievo Karalystė sutapatinama su savo interesais arba su tam tikra ideologija: tuo buvo pateisinama prievarta, terorizmas, trėmimai, žudynės. Mokytojas kviečia nemanipuliuoti Evangelija, neredukuoti Jos, bet kurti brolišką ir solidarią istoriją.
Taip pat sunku dalintis dovanai duodamu Viešpaties gyvenimu, jei nuolatos teisiname save ir manome, jog viską gauname savo jėgomis, pamirštame dėkingumą.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, kalbėdamas apie buvimo Jo mokiniu reiklumą, „Viešpats nori parengti savo mokinius Dievo Karalystės įsiveržimo šventei, išlaisvinti juos iš vienos blogiausių vergovių – gyvenimo vien sau. Tai pagunda užsidaryti savo mažame pasaulyje, kuriama labai mažai vietos kitiems: į jį negali įžengti vargšai, Dievo balsas nėra girdimas, nėra švelnaus džiaugsmo dėl jo meilės, nepulsuoja entuziazmas daryti gera.“ Galbūt iš pradžių galima pasijusti saugiam, tačiau galiausia šie žmonės tampa liūdni. Ne tokia yra ori ir pilnatviška egzistencija.
„Pakeliui į Jeruzalę Viešpats reikliai mus kviečia pakelti akis, pakoreguoti savo prioritetus ir ypač kurti erdves, kad Dievas taptų mūsų gyvenimo centru ir ašimi. Pažvelkime aplink – kiek vyrų ir moterų, jaunuolių, vaikų kenčia ir nieko neturi. Tai nėra Dievo sumanymas. Koks skubus yra Jėzaus kvietimas mirti savajam užsidarymui, išdidžiam individualizmui, kad brolybės dvasia, trykštanti iš atverto Kristaus šono, kur gimstame kaip Dievo šeima, triumfuotų ir kiekvienas galėtų pasijusti mylimas, nes suprastas, priimtas ir vertinamas savo orume “, – sakė Pranciškus. – „Mūsų girdėtas Dievo Žodis kviečia vėl leistis į kelią, įsidrąsinti šiam kokybės šuoliui, priimti asmeninio išsižadėjimo išmintį kaip teisingumo ir savo gyvenimo pamatą; kad visi kartu galėtume kovoti prieš stabmeldystes, kurios sutelkia mūsų dėmesį į apgaulingą galios, karjeros ir pinigų saugumą, į žmogiškos šlovės paieškas“.
„Jėzaus reiklumas nustoja būti sunkus, kai pradedame ragauti naujojo gyvenimo džiaugsmą, kurį Jis mums siūlo“, – sakė Šventasis Tėvas, visus dar kartą padrąsinęs apsispręsti ir savais padaryti Viešpaties sumanymus.
Po šv. Mišių popiežius Pranciškus sukalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą, iš širdies padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie geros jo vizito Madagaskare eigos ir priminė šv. Mergelės Marijos šventę.
„Dabar malda kreipkimės į šventąją Mergelę šią dieną, kai prisimename jos gimimą, žmonijos išganymo aušrą. Nekalčiausioji Marija, kurią mylite ir gerbiate kaip Motiną ir Globėją, visada telydi Madagaskaro kelią su taika ir viltimi“, – meldė popiežius. (RK / Vatican News)
