Popiežius „Naujųjų horizontų“ bendruomenėje: pamačiau gyvą Viešpaties žvilgsnį

Šventojo Tėvo apsilankymas daugeliui dalyvių buvo staigmena. Pranciškų bendruomenės namuose „Cittadella Cielo“ – „Dangaus miestelis“ priėmė „Naujųjų horizontų“ steigėja ir vadovė Chiara Amirante, popiežiaus skyrimu taip pat einanti Šventojo Sosto Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos patarėjos pareigas. Popiežių lydėjo kartu iš Romos atvažiavęs arkivyskupas Salvatore Fisichella, Popiežiškosios Naujojo Evangelizavimo tarybos pirmininkas.

Popiežius bendruomenės namų salėje susitiko su „Naujųjų horizontų“ bendruomenės šeima, klausėsi jų liudijimų ir klausimų apie permainas gyvenime, patirtas per bendravimą su „Naujųjų horizontų“ bendruomene, atsakinėjo į užduotus klausimus ir dalijosi įspūdžiais apie išgirstus liudijimus: gyvenimo klystkelius, vidines kovas, krikščioniško tikėjimo atradimą ir nuoseklumą. Susitikime be kitų dalyvavo solistas Andrea Bocelli su sūnumi, kurie susitikime dainavo „Follow me“, papasakojo apie savo ryšį su „Naujųjų horizontų“ bendruomene ir giedojo popiežiaus Mišiose.

Popiežius pratęsė susitikimą bendruomenės koplyčioje aukodamas šv. Mišiose, pasakė homiliją, bendruomenės nariai Šventojo Tėvo akivaizdoje atnaujino tarnystės Bažnyčiai įsipareigojimą ir pasiaukojimą Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai. Po pietų popiežius toliau bendravo su bendruomenės atstovais, namų kieme pasodino alyvmedį ir maždaug 17 val. atsisveikinęs sugrįžo į Vatikaną.

„Savo liudijimais padėjote man pamatyti gyvą Viešpaties žvilgsnį, jo kantrybę. Jis visuomet kantrus. Jis tavęs laukia, jis nuolat laukia tavęs“, – sakė popiežius. – „Jis niekuomet neverčia, o laukia; jis tave gerbia. Nes žino, kad pirmasis žvilgsnis jam leidžia įžengti į tavo širdį. Jis žino, kad sykį patyrus jo meilę nėra kelio atgal, pasakė popiežius atsiliepdamas į liudijimus“.

Popiežius šv. Mišių homilijoje kalbėjo apie svarbą apginti atkurtą gyvenimą. „Mes patys to neįstengiame padaryti vien savo jėgomis“,  – sakė popiežius. – „Mums turi padėti vienintelis nugalėtojas – Dievas, mūsų vilties šaknis.

Šventasis Raštas pasakoja, kad statoma šventykla ginama su plyta vienoje rankoje ir kardu kitoje“, – tęsė Pranciškus. – „Šventykla apginama darbu ir kova. Taip pat atkurtą gyvenimą reikia apginti darbu ir malda. Gyvenimo atkūrimas yra malonė, ją reikia apginti tiek darbu, tiek kova taip, kad apsilankančios griaunančios jėgos gyvenimo negalėtų vėl paversti griuvėsių krūva“.

„Mumyse taip pat yra polinkis griauti save, kartais jis apsireiškia, tai normalu, visi esame žmonės. Tačiau būkime atidūs, turėkime vienoje rankoje plytą, kitoje kardą – t. y. darbą ir maldą, taip pat pasitikėjimą: pasitikėkime malda, kuria kreipiamės į Dievą, kuris yra kardas, leidžiantis žengti pirmyn“. (SAK / Vatican News)